TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karas: Ukraina ginasi nuo Maskvos invazijos

2015 01 27 6:00
Donecko turgeliuose tankų prisipirkę separatistai žada plėsti puolimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Dėl pergalės Ukrainoje Kremlius pasirengęs rizikuoti ir skirti didžiulius išteklius, nepaisydamas, kad Rusijos ekonomika ritasi žemyn. Tačiau Europoje dar trūksta suvokimo, kiek ji neteks praradusi Ukrainą. Rusijai tai atrištų rankas "skaldyti ir valdyti".

To nepripažindama, Rusija vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą. Rusijos reguliariosios armijos remiami separatistai puolė Ukrainos Mariupolio uostamiestį ir mėgina apsupti naujas teritorijas. Per savaitę trunkančias kovas separatistams pavyko užimti Donecko oro uostą ir jie žada užgrobti naujas teritorijas pastūmėdami Donecko sienas gilyn į Ukrainą. Vašingtonas šias pastangas taip ir pavadino - Ukrainos žemių grobimu.

Per separatistų surengtą "Grad" ir "Uragan" raketų ataką Mariupolyje praėjusią savaitę žuvo 30 civilių. Kaip visuomet, taip ir šį kartą Rusija ir separatistai kratosi atsakomybės už savo vykdomas taikių gyventojų žudynes ir verčia kaltę Kijevui. Ukrainos valdžia tvirtina turinti įrodymų, kad Mariupolį apšaudė separatistai, tai patvirtino ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo stebėtojai: raketos atlėkė iš separatistų kontroliuojamos teritorijos.

"Šią ataką surengė Maskvos remiami teroristai", - pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Jo žodžiais, Ukraina perėmė tai įrodančius pokalbius telefonu ir radijo ryšiu.

Jokių įrodymų Maskva nemato ir negirdi. Palydoviniai vaizdai jau ne kartą patvirtino, kad Rusijos kariuomenė nekontroliuojamai plūsta per sieną į Ukrainą. Donecke separatistams vadovauja konkretūs Rusijos generolai. Tačiau nei Vladimiras Putinas, nei jo ministrai apie tai esą nieko nežino. Aukščiausio rango Rusijos pareigūnai nuolat aiškina, jog tai Vakarai kursto karą Ukrainoje. Po Mariupolio apšaudymo pasipylus raginimams griežtinti Rusijai sankcijas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino Vakarus nekelti antirusiškos isterijos, o skatinti Kijevą siekti kontaktų su separatistais.

Tačiau visos viltys apie paliaubas šiuo metu žlugusios, Minsko susitarimai virtę tuščiu popiergaliu. Jokių paliaubų Maskvai ir nereikia. Apie separatistus nėra ko nė kalbėti, nes jokio vaidmens jie nevaidina - viską sprendžia Maskva. Rusijos valdžia nekreipia ir nekreips dėmesio į prezidento Petro Porošenkos iniciatyvas decentralizuoti šalį, nes karas jai naudingas.

Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ukrainiečiai reikalavo "stabdyti Rusijos agresiją".

Tikslas - koridorius į Krymą

Pusę milijono gyventojų turintis Mariupolis, paskutinis Kijevo dar kontroliuojamas didelis Donecko srities miestas, jau seniai yra V. Putino taikinys - per jį eina kelias į Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo kovą ir kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šiuo metu Krymas tarsi kokia atkirsta sala, ir tai kelia rimtų problemų V. Putino planams. Nors dažnai sakoma, kad į V. Putino galvą neįlįsi, Rusijos prezidentas ryžosi atplėšti nuo Ukrainos Krymą, tad pagunda konsoliduoti teritoriją, vadinamąjį koridorių iš Rusijos į Krymą ir gal net toliau iki Padniestrės, visai atkertant Ukrainą nuo jūros, akivaizdžiai didžiulė.

Ir anksčiau, rugsėjį, separatistai buvo priartėję prie Mariupolio, bet Kijevui pavyko juos atmušti, nors ir didele kaina. Pašiurpę gyventojai, iš Donecko, Luhansko ir Krymo pavyzdžių įsitikinę, kas jų laukia, kai mieste įsiviešpataus iš Rusijos siunčiami banditai, jau tuomet patys mėginio organizuoti miesto gynybą.

Analitikai spėlioja, kad raketos galėjo būti paleistos siekiant pasėti Mariupolyje paniką, pakirsti pasitikėjimą Ukrainos vyriausybe, galbūt išprovokuoti socialinius neramumus ar protestus palei visą fronto liniją; nukreipus Kijevo pajėgas į šį miestą būtų galima imtis plataus masto įsiveržimo kitur.

Pavojus išties didelis. Kijevo atsitraukimas iš Donecko oro uosto buvo labiau simbolinis praradimas, o Mariupolio, didžiausio Ukrainos Azovo jūros uosto, kuriame yra dvi didelės plieno gamyklos, paėmimas būtų katastrofa.

Mariupolis jau virsta griuvėsiais.

Rusų liaudis viską iškęs

Vakarų sankcijas patirianti Rusija neigia savo vaidmenį kariniame konflikte Ukrainoje, it užstrigusi mašina kartoja nesiunčianti nei karių, nei ginkluotės, o Rusijos prezidentas nesibodi mėtyti tokių nesąmonių, kokią kartą pasakė apie žaliuosius žmogeliukus Kryme: neva bet kurioje parduotuvėje galima įsigyti maskuojamąją uniformą. Paklaustas apie tokius ginklus kaip tankai ir raketinės sistemos - iš kur separatistai visa tai gauna? - praėjusią savaitę jis ir vėl lyg niekur nieko pareiškė: kam reikia, tie ginklų visuomet gaus... Lyg Donecko gatvės turguose būtų galima nusipirkti tankų, "Grad", "Buk", "Smerč" ir radioelektroninių žvalgybos sistemų. Pasak Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko, šiuos ginklus turi tik Rusijos armija ir gynybos ministerija.

Iki šiol V. Putinas nerodė jokių ženklų, kad būtų linkęs eiti į kompromisus, nors Rusijos ekonomika sparčiai ritasi kracho link - dėl sankcijų ir mažų naftos kainų. Rusijos rublis, nuvertėjęs 40 proc., po Mariupolio apšaudymo vėl smuko žemyn. Rusijos žmonės, kurių 85 proc. palaiko V. Putino politiką, nesupranta Rusijos ekonominio nuosmukio priežasčių. Jiems kalama į galvas, kad dėl to kalta Amerika - tai ji nori parklupdyti Rusiją, tai darytų net ir tuomet, jei nebūtų Krymo aneksijos.

Karas reikalingas V. Putinui dėl daugelio priežasčių, bet ir dėl to, kad neleistų Rusijos žmonėms susimąstyti, kur nuvedė 15 metų trunkantis jo valdymas. Rusija netapo nei klestinčia, nei įtakinga valstybe, o tik regionine galia, kaip sakė JAV prezidentas Barackas Obama, tačiau turinčia atominį ginklą ir jau ne kartą atvirai grasinusia pelenais paversti priešus.

Rusijos valdžia vis ar džiūgauja, kokios naudingos jai sankcijos, kaip dabar ji viską pati pasigamins. Rusijos žmonės tuo tiki ir yra pasiryžę viską iškęsti - istoriškai jie prie to pratę. Mažai kas tikisi, kad rusų sąmonė artimiausiu metu pasikeis. Taigi, režimas toliau gyvuos.

Vienas aukštas Rusijos pareigūnas, kurį neminėdamas pavardės citavo "The Wall Street Journal", Davose pareiškė, kad "Rusijos priešprieša su Vakarais gali trukti dešimtmečius". Jis pridūrė, jog Rusijos valdžia domisi patirtimi tų režimų, kurie patyrė ilgą tarptautinę izoliaciją, kaip, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika apartheido laikais.

Veržiasi prekiauti

Pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) jau buvo susvyravusi dėl sankcijų pratęsimo Rusijai, bet separatistų puolimas vėl paskatino ES ir JAV perspėti apie galimą jų griežtinimą. Neaišku, kiek šiuo klausimu pavyks išlaikyti JAV ir Europos vienybę, o ir pati Europa - 28 šalys nuo Kipro iki Suomijos - sunkiai randa bendrą poziciją. Kai kurios jų nori vėl kuo greičiau prekiauti su Rusija, o kitų lyderiai netgi žavisi V. Putinu. Taip pat skamba gausybė raginimų, kad Europa privalo pasiūlyti Rusijai "orią išeitį". Tokius svarstymus pateikia net įtakingiausi laikraščiai, tokie kaip "The Financial Times".

Kol kas nėra konkrečių idėjų, kokios galėtų būti naujos sankcijos. Labiausiai Rusija bijo, kad bus atkirsta nuo SWIFT sistemos - tai lemtų visišką finansinį jos krachą.

Tegul žaizda kraujuoja

Kai kurie analitikai Maskvos strategiją vadina siekiu sukurti įšaldytą konfliktą, kuris leis Rusijai išlaikyti savo įtaką Ukrainai, ją sekinti ir trukdyti integruotis į Vakarus, ypač į NATO. V. Putinas to nepakęstų. Savo planus jis gali kuo puikiausiai įgyvendinti, nes žino, jog Ukrainos kariuomenė silpna, o ES ir NATO nieko nedaro, kad padėtų jai karinėje srityje.

Be to, kad yra priversta kariauti - gintis nuo gretimos šalies invazijos, - 25 metus reformų nevykdžiusi Ukraina patiria didžiulius ekonominius sunkumus, vien šiemet jai reikės iš tarptautinių kreditorių 15 mlrd. dolerių. Ukrainos finansų ministrė Natalja Jaresko pranešė, jog karas Ukrainai atsieina 5 mln. eurų per dieną, tačiau ji tikisi, kad 2016 metais ekonomika turėtų pradėti augti. Šį uždavinį sunkina karas ir humanitarinė krizė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"