TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karas Ukrainoje toliau skina civilių gyvybes

2015 01 23 6:00
Per Pasaulio ekonomikos forumą Davose Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susirinkusiesiems demonstravo Donecko srityje praėjusią savaitę susprogdinto autobuso fragmentą. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos remiamų separatistų atakos Ukrainos rytuose (neaišku, tyčia, ar vėl per klaidą) darosi vis panašesnės į tradicinius teroristinių grupuočių išpuolius. Jau antrą savaitę artilerijos ugnyje čia žūsta viešojo transporto keleiviai.

Ukrainos rytiniame Donecko mieste vakar iš ryto karinio konflikto aukomis vėl tapo niekuo dėti civiliai. Šalis vos spėjo atsitokėti po praėjusios savaitės atakos, kai separatistų artilerijos sviediniai pataikė į autobusą ir pražudė 13 žmonių, o ketvirtadienį vėl buvo apšaudyta troleibusų stotelė. Iš karo zonų pasaulį dažnai pasiekia prieštaringa informacija. Šį kartą aukų skaičius svyravo nuo penkių iki trylikos, tačiau aišku yra viena - karas Ukrainoje ir toliau skina civilių gyventojų gyvybes.

Jungtinių Tautų duomenimis, praėjusių metų balandžio mėnesį prasidėjusio karinio konflikto bendras aukų skaičius jau artėja prie 5 tūkstančių. Daugiau kaip milijonas Rytų Ukrainos gyventojų buvo priversti bėgti iš savo namų: vieni - į saugesnes šalies teritorijas, kiti - į užsienį.

Vakar Ukrainos kariuomenė paskelbė atitraukianti savo pajėgas iš Donecko Sergejaus Prokofjevo oro uosto, dėl kurio su separatistais kovojo nuo gegužės pabaigos. Iš naujo, vos prieš kelerius metus statyto pastato liko neatpažįstami griuvėsiai, tad šis objektas jau abiem šalims turėjo tik simbolinę reikšmę. Kariškiai pranešė, kad vien per paskutinę kautynių parą čia žuvo 6 Ukrainos kariai, o dar 16 jų separatistai paėmė į nelaisvę.

Šiokia tokia pažanga

Žinia apie ataką Donecko troleibusų stotelėje pasirodė netrukus, kai Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai išsiskirstė po susitikimo Berlyne. Čia juos priėmęs Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo nusiteikęs gana optimistiškai. Pasak jo, ministrams pavyko susitarti, kad demarkacijos linija, nustatyta Minsko protokole, žymės ribą, nuo kurios abi konflikto šalys pradės atitraukti savo sunkiąją ginkluotę.

Tačiau vargu ar diplomatų jau nesuskaičiuojamą daugybę sykių pakartotas raginimas laikytis taikos bus išgirstas. Vienas pagrindinių ministrų tikslų Berlyne buvo susitarti dėl minėtų keturių valstybių grupės susitikimo prezidentiniu lygiu. Politikų manymu, prieš jam įvykstant turėtų vėl susirinkti Minsko protokolus pasirašiusių šalių (Ukrainos, Rusijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei separatistų) atstovai ir apsvarstyti, kaip pagaliau būtų galima įgyvendinti dar rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašytų dokumentų sąlygas.

9 tūkst. Rusijos karių

Į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje, Davoso kalnų kurorte, trečiadienį atvykęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad rytinę jo valstybės sieną kirto dar 2 tūkst. Rusijos karių kartu su 200 tankų ir šarvuočių. Pasak prezidento, jie prisidėjo prie 7 tūkst. šalies rytuose jau kovojančių karių, turinčių apie 300 tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Kai namie tokia situacija, suprantama, kad Ukrainos vadovas Šveicarijoje neužsibuvo - tą patį vakarą išskrido į Kijevą.

Davose Rusijai atstovaujantis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas suskubo paneigti P. Porošenkos teiginius ir pareikalavo pateikti juos patvirtinančių įrodymų. Tačiau Rytų Ukrainoje karo veiksmai, buvę kurį laiką kiek nuslopę, vėl labai padažnėjo, todėl nepriklausomiems stebėtojams beveik neįmanoma nustatyti tikrosios padėties.

Separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka ne toks atsargus kaip Rusijos diplomatijos vadovas. Jis yra pripažinęs, kad padėti kovotojams savanoriškai į Donbaso regioną atvyko keli tūkstančiai Rusijos piliečių.

Tiek Rusijos politikų, tiek Maskvos remiamų separatistų kalbas gal ir būtų galima vertinti ne taip skeptiškai, jei Rytų Ukrainos prorusiškų kovotojų rankose nebūtų sukaupta tiek daug profesionalios sunkiosios karinės technikos, kurios parūpinti galėjo tik kariuomenė.

latimes.com, washingtonpost.com, theguardian.com, Reuters, BBC, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"