TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kariaujantys turkai nesusitaria dėl koalicijos

2015 08 20 6:00
Turkijoje vyko protestas prieš Kurdistano darbininkų partiją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Turkijos kariuomenė šiuo metu kovoja dviem frontais: su džihadistais Sirijoje bei Irake ir Kurdistano darbininkų partijos separatistais. Esant tokiai situacijai, norėtųsi, kad bent politiniame gyvenime tvyrotų ramybė, tačiau iki jos turkams dar toli – šalyje tikriausiai vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pranešė prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad jam nepavyko suformuoti koalicinės vyriausybės. Praėjus vos keliems mėnesiams, kai buvo išrinktas dabartinis parlamentas, tapo labai tikėtina, kad šalyje vyks nauji visuotiniai rinkimai. Tai pirmasis atvejis Turkijos istorijoje, kai didžiausiai partijai nepavyko suformuoti koalicijos ir reikia rengti pakartotinį balsavimą. Tikėtina, kad rinkimai gali įvykti lapkričio 22 dieną, sekmadienį, jei R. T. Erdoganas juos paskelbs netrukus po rugpjūčio 23-iosios termino. Tai reikštų, kad balsavimas vyks iš karto po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Antalijoje, kuris numatytas lapkričio 15–16 dienomis.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi, kad šį kartą jo partijai pavyks gauti absoliučią daugumą./AFP/Scanpix nuotrauka

Grąžino mandatą

Pagal Konstituciją, AKP mažumos vyriausybė galės toliau dirbti iki pirmalaikių rinkimų, jei jų organizavimui per balsavimą pritars įstatymų leidėjų dauguma. Tačiau jei R. T. Erdoganas pasinaudos savo, kaip prezidento, turima teise pačiam skelbti rinkimus, turės būti suformuota vadinamoji rinkimų vyriausybė, kurioje dirbtų visų keturių parlamentinių partijų atstovai. Šias politines jėgas priešina nesuderinami ideologiniai skirtumai. Gali būti, kad jie nulemtų dar didesnį nestabilumą šalyje ir neleistų veiksmingai valdyti.

Birželio 7 dieną vykusiuose rinkimuose R. T. Erdogano valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) pirmą kartą nuo 2002 metų, kai atėjo į valdžią, neteko daugumos parlamente. Taigi teko formuoti koalicinę vyriausybę. Tačiau antradienį prezidentūroje Ankaroje įvykusiame susitikime A. Davutoglu grąžino R. T. Erdoganui liepos 9 dieną jam suteiktą mandatą pradėti derybas su opozicinėmis partijomis dėl koalicijos formavimo. A. Davutoglu vedė derybas dėl koalicijos su antrąją vietą per rinkimus užėmusia Respublikonų liaudies partija ir trečiojoje vietoje likusia Nacionalistų judėjimo partija, tačiau nė su viena jų susitarti nepavyko.

Siekia daugiau galių

Anot Vakarų politologų, būtent pirmalaikių rinkimų ir tikėjosi R. T. Erdoganas, kurio autoritetas smarkiai nukentėjo per ankstesnį balsavimą, ir kuris buvo labai nepatenkintas koalicinės vyriausybės idėja. Jeigu per naujuosius rinkimus islamiškai jo partijai pavyktų pasirodyti geriau ir atgauti daugumą vietų parlamente, Turkijos sultonas, kaip kartais vadinamas prezidentas, galėtų grįžti prie savo planų be pasipriešinimo pakeisti Konstituciją ir valstybės vadovo institucijai suteikti daugiau galių. Šiuo metu Turkijos prezidentas atlieka daugiausia simbolines pareigas. Tačiau R. T. Erdoganas net ir nepakeitus svarbiausio valstybės teisės dokumento jau imasi svarbesnių darbų, nei formaliai numatyta, pavyzdžiui, vadovauja kovai su terorizmu. R. T. Erdoganas yra sakęs, kad prezidento postas jau turi stipresnį mandatą nei parlamentas, nes už jį balsavo absoliuti dauguma turkų, taigi iš tikrųjų jis turi turėti ir daugiau galių nei vyriausybė. Anot jo, dabar tiesiog reikia priderinti šalies teisės sistemą prie pasikeitusios politinės realybės.

Oponentai kaltina prezidentą, esą jis nujausdamas, kad artėja pirmalaikiai rinkimai, karinę kampaniją prieš „Islamo valstybę“ (IS) ir kurdų kovotojus pradėjo norėdamas į savo pusę palenkti Turkijos nacionalistus ir diskredituoti kurdų partiją. Būtent dėl šios politinės jėgos AKP nepavyko gauti įprastos daugumos vietų parlamente. Vyriausybė tikina, kad kovoti su kurdais pradėjo, kai šie ėmė puldinėti valstybės policijos ir karinius objektus.

Šiuo metu turkams, kovojantiems su radikaliais islamo kovotojais Sirijoje ir Irake, politinis stabilumas ypač svarbus. IS pirmadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame ragina turkus musulmonus sukilti prieš prezidentą.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"