TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karinė bazė už nuolaidą dujoms

2010 05 03 0:00
Rusijos Juodosios jūros laivyno jūreiviai Sevastopolyje lieka dar trisdešimčiai metų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tokia sparta besirutuliojančių įvykių, kaip praeitą mėnesį vyko Ukrainos ir Rusijos santykiuose, pasitaiko labai retai. Vos per kelias savaites abi valstybės susitarė dėl kiekvienai jų svarbiausios problemos, pasirašė sutartis ir jas ratifikavo parlamentuose. Rusija: svarbiausia bazė

Naujiena, kad Rusija galės dar 25 metus išlaikyti savo karinę bazę Sevastopolyje, kai baigsis ankstesnis susitarimas, galiojantis iki 2017 metų, iš pirmo žvilgsnio atrodo labai grėsmingai. Buvusi premjerė Julija Tymošenko ugningomis kalbomis apie valstybės išdavystę bandė mobilizuoti šalininkus protestams, tačiau poveikio sprendimo priėmimui tai neturėjo. Regionų partijai didelio įspūdžio nepaliko nei kiaušinių mėtymas į Aukščiausiosios Rados pirmininką, nei paleistas dujinis užtaisas posėdžių salėje.

Tuo tarpu buvusio prezidento Viktoro Juščenkos pasisakymai buvo kur kas nuosaikesni. Jis apgailestavo, kad dėl taktinių sprendimų aukojami šalies strateginiai tikslai, tačiau ir užsiminė, jog 25 metams pratęsta sutartis dėl bazės vis dėlto nėra pats blogiausias dalykas. Pasak jo, jei prezidente būtų tapusi J.Tymošenko, susitarimas būtų pasirašytas 50 metų.

Taigi karinė bazė Ukrainos teritorijoje teoriškai bus dar labai ilgai. Ypatinga skuba ratifikuotas susitarimas rodo, kad Rusijai šis klausimas buvo svarbiausias jos darbotvarkėje. Vis dėlto tai yra labiau emocinis klausimas - susitarimai kaip pasirašomi, taip gali būti ir nutraukiami arba keičiami, todėl tikėtis, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas tikrai bazuosis Ukrainoje, galima, bet nebūtinai viskas taip sklandžiai ir klosis. Santūri buvusio prezidento reakcija, kuris anksčiau labai aktyviai siekė, kad susitarimas nebūtų pratęstas, tarsi ir patvirtina, jog dabartinė Ukrainos vadovybė tiesiog siekia trumpalaikių tikslų, o prie rimtesnių klausimų grįš, kai bus palankesnės sąlygos.

Ukraina: svarbiausia dujos

Regionų partijai svarbiausia buvo užsitikrinti pigesnes dujas, būtinas šalies pramonei. Pagal susitarimą, dujos Ukrainai atpigs net 30 procentų. Ukrainos ekonomika per dabartinę krizę buvo tarp labiausiai smukusių visame pasaulyje, jos gyvastį palaiko paskolos iš Rusijos ir Tarptautinio valiutos fondo. Taigi Ukrainos situacija šiuo metu tikrai ne tokia, kad ji galėtų sau leisti pirkti dujas išdidžiai pakelta galva, bet brangiai, kaip savo laiku padarė Gruzija, per kelerius metus sugebėjusi taip pertvarkyti savo elektros energijos ir dujų vartojimą bei tiekimą, kad Rusija nebeturėtų svertų gąsdinti drastišku kainų kėlimu. Todėl lygiagrečiai su susitarimu dėl Sevastopolio bazės pasirašyti ir susitarimai dėl dujų kainos ir naujos dujų tiekimo schemos. Tiksliau tariant, sutarta grįžti prie schemos, kuri buvo ilgai vykdoma, tačiau prieš trejetą metų pakeista tuometės premjerės J.Tymošenko. Žinant jos pravardę, - "dujų princesė" - natūralu, jog tokios schemos pakeitimas buvo vienas pirmųjų prezidentu tapusio V.Janukovičiaus tikslų.

Maža to, Ukrainos premjeras Mykola Azarovas dar pareikalavo, kad Generalinė prokuratūra ištirtų buvusios premjerės veiklą - neva buvusi vyriausybė padarė žalos už daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių. Visai tikėtina, kad be susitarimų su Rusija dėl dujų, papildomai sutarta ir dėl pagalbos atliekant tokį tyrimą (neabejotina, jog dalis operacijų buvo atliekama su Rusijos įmonėmis). Jei tokia įvykių raida pasitvirtintų, J.Tymošenkos politinė karjera galėtų ir baigtis. Ukrainos istorijoje panašus atvejis jau buvo. 1996-1997 metais vyriausybei vadovavęs Pavelas Lazarenko šiuo metu atlieka bausmę JAV, kur buvo nuteistas už pinigų plovimą. Manoma, kad per trumpą savo vadovavimo ministrų kabinetui laikotarpį jis pasisavino apie 200 mln. JAV dolerių.

Ar tai - Rusijos pergalė?

Galima diskutuoti, ar šių susitarimų paketas išties reiškia Rusijos pergalę. Žinoma, karinės bazės išsaugojimas rusiškajai mesianistinei ideologijai buvo labai svarbus. Taip, bazės buvimas leidžia bent artimiausiu metu pamiršti apie Ukrainos narystę NATO. Bet...

Ukraina gavo laiko pertvarkyti savo pramonę ir palaipsniui sumažinti priklausomybę nuo didžiosios kaimynės gamtinių išteklių. Rusijos Juodosios jūros laivynas realios grėsmės Ukrainos interesams nekelia ir yra labiau simbolinis, nei kaip nors veikiantis valstybės suverenitetą. Kalbant apie narystę NATO derėtų nepamiršti, kad jokia valstybė negali tapti nare, jei to nenori jos gyventojai. Dabar tik apie trečdalis ukrainiečių pasisako už narystę NATO, tad Rusijos karinė bazė tikrai nėra lemiamas veiksnys. Todėl kategoriškai teigti, kad Maskva akivaizdžiai sustiprino savo pozicijas regione, būtų netikslu. Bent jau kol kas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"