TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karines struktūras užvaldo moterys

2007 12 12 0:00
Karjera karinėse struktūrose vilioja ne tik emancipuotas europietes, ber ir narystės ES siekiančios Turkijos moteris.
AFP/Scanpix nuotrauka

Emancipuotoms europietėms sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijų negana. Vis daugiau moterų nori valdyti ir karines struktūras. Ar dailiosios lyties atstovės iš tikrųjų pajėgios sušvelninti karo grėsmę?

Lotynų Amerika jau 8-ajame dešimtmetyje rado būdą generolų ambicijoms pažaboti ir neleisti jiems peržengti konstitucijos ribų. Į aukščiausius karinių struktūrų postus imta skirti moteris. Regis, Europa neatsilieka - moterys vis dažniau tampa gynybos ministrėmis. Tik šiuo atveju veikiau vadovaujamasi skandinavų išpuoselėtu lyčių lygybės principu, o ne poreikiu atsverti diktatorių galias. Be to, darbas karinėse struktūrose moterims tinka ne mažiau nei vyrams. Jos pateikia įdomių ir naudingų įžvalgų, moka lanksčiau derėtis.

Dainuojanti ministrė

Vargu ar greitai europiečiai pamirš, kaip Čekijos gynybos ministrė Vlasta Parkanova sutiko JAV prezidentą George'ą W.Bushą, kai šis pakeliui į Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą užsuko į Prahą. Buvusi džiazo atlikėja nudžiugino jį daina, kuri vieniems priminė 7-ojo dešimtmečio hitą "Laba diena, majore Gagarinai", kitiems - savotišką Marilyn Monroe sveikinimą prezidentui.

Šitaip ministrė nusprendė išreikšti teigiamą požiūrį į Vašingtono planus dislokuoti Čekijoje JAV priešraketinės gynybos elementus.

V.Parkanova nusipelno pagarbos: jos šedevras nustelbė visas madingiausias Čekijos atlikėjų dainas. Savo kūrinį ministrė įrašė į kompaktinę plokštelę, kurią ir įteikė Baltųjų rūmų vadovui. Prezidentui labiausiai įsiminė priedainis: "Laba diena, radare, sveiki atvykę. Pagaliau sulaukėme..."

Dainuojanti V.Parkanova baigė Prahos Karlovo universiteto Teisės fakultetą. Jau nuo 2007 metų sausio ji vadovauja Čekijos ginkluotosioms pajėgoms. Prieš tai ji 8 metus dirbo parlamente, vadovavo keliems komitetams, tarp jų gynybos ir saugumo. Darbas ministerijoje V.Parkanovai ne naujiena. 1997-1998 metais ji vadovavo Teisingumo ministerijai.

V.Parkanova mano, kad jos užduotis - stiprinti karininkų kontrolę ir gerinti šalies kariuomenės įvaizdį.

Užsuko į ministeriją

Latviai, kaip ir čekai, taip pat nustebino savo NATO sąjungininkus. Jie 2006-ųjų pradžioje Gynybos ministerijos vadove paskyrė ne šiaip moterį, o 35 metų Latvijos universiteto Filologijos fakulteto absolventę. Komunikacijos ir žurnalistikos specialistė Linda Murniece iš pradžių dirbo laikraščio "Karo tarnyba" redakcijoje, vėliau tapo saugumo policijos vado padėjėja. Karjeros laiptais teko kopti ir Vidaus reikalų ministerijoje.

Giliai širdyje L.Murniece save iki šiol laiko policijos bendradarbe. Ji didžiuojasi mokėdama gerai šaudyti, o namuose laiko asmeninį ginklą - Valterio pistoletą. Tačiau darbas Gynybos ministerijoje neįpareigoja nešiotis ginklo. Juk ministras - civilis asmuo.

Ar buvusi žurnalistė gali vadovauti Latvijos generolams taip pat sėkmingai, kaip ji naudojasi asmeniniu ginklu? Išsiaiškinti taip ir nepavyko. Po kelių vadovavimo mėnesių ji su kitais vyriausybės nariais turėjo atsistatydinti.

L.Murniece likimas primena pirmosios Japonijos gynybos ministrės karjeros pabaigą. Vos pradėjusi eiti pareigas, 54 metų buvusi televizijos laidų vedėja Youriko Koike prisipažino, kad pagrindinė jos problema - ne kaip vadovauti generolams vyrams, o kuo apsirengti į darbą. Tačiau nei skoninga apranga, nei didžiulė darbo patirtis jai nepadėjo išsilaikyti. Jau po mėnesio Y.Koike turėjo atsistatydinti dėl skandalo, susijusio su slaptųjų duomenų nutekėjimu.

Šiaurės ir Vakarų frontas

Palyginti su L.Murniece, Norvegijos gynybos ministrė Anne Grethe Stroem-Erichsen yra senbuvė. Ji "lygiuoja" norvegų karininkus nuo 2005 metų spalio. Tiesa, gali atsitikti taip, kad jos įpėdiniui nebus kam vadovauti. Sklando gandai, kad po 25 metų karalystės kariuomenė nustos egzistuoti. Liks tik pasienio ir pakrantės apsaugos tarnyba.

Kaimyninėje Švedijoje 2002 metais gynybos ministre tapo bažnyčios sekretorė Leni Bjorklund. Svarstydamas jos kandidatūrą tuometis Švedijos ministras pirmininkas Goeranas Perssonas pasakė, kad švedams svarbus lygus lyčių atstovavimas visuomeniniame gyvenime.

Ir nenuostabu, kad pirmoji europietė, vadovavusi gynybos žinybai, kilusi iš Šiaurės Europos. Elisabeth Rehn vadovavo Suomijos kariuomenei nuo 1990 iki 1995 metų. Po to "karštoji" suomė tapo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus padėjėja.

Buvusi parlamentarė ir valstybės tarnautoja Michele Alliot-Marie 2002 metais užėmė Prancūzijos gynybos ministrės postą. Po prezidento Nicolas Sarkozy pergalės ji ėmė vadovauti kitai ne mažiau svarbiai žinybai - Vidaus reikalų ministerijai.

Lietuvės karo lauke

Apie galimas krašto apsaugos ministres Lietuvoje kol kas atvirai nekalbama. Juk mūsų šalies Krašto apsaugos ministerijai tradiciškai vadovauja vyrai.

Atrodo, lietuviai labiau linkę kalbėti apie merginų vietą kariuomenėje. Dauguma sako, kad lietuvaitėms karo lauke ne vieta, nes joms esą trūksta gero fizinio pasirengimo. Tačiau yra ir manančių, kad moterys gali puikiai atlikti savo pareigas kariuomenėje.

Nereikėtų pamiršti, kad nemažai moterų dirba administracinį darbą Lietuvos karinėse struktūrose. Be to, 2006 metais Lietuvos karo akademija išleido pirmąją merginų karininkių laidą. Taip kad ateityje gali būti visko - lauksime pirmosios Lietuvos gynybos ministrės.

Europos gynybos ministrės:

* Elisabeth Rehn (Suomija) - 1990-1995 metais;

* Anneli Kariina Taina (Suomija) - 1995-1999 metais;

* Eldjoerg Loewer (Norvegija) - 1999-2000 metais;

* Kristin Krohn Devold (Norvegija) - 2001-2005 metais;

* Michele Alliot-Marie (Prancūzija) - 2002-2007 metais;

* Dr. Željka Antunovic (Kroatija) - 2002-2003 metais;

* Lena Hjelm-Walen (Švedija) - 2002 metais;

* Leni Bjorklund (Švedija) - 2002-2006 metais;

* Anne Grethe Stroem-Erichsen (Norvegija) - nuo 2005 metų;

* Solvita Aboltina (Latvija) - laikinai ėjo pareigas 2 savaites nuo 2005 metų gruodžio 23 dienos;

* Linda Murniece (Latvija) - 2006 metais;

* Vlasta Parkanova (Čekija) - nuo 2007 metų sausio;

* Marina Pendeš (Bosnija ir Hercegovina) - laikinai ėjo pareigas 3 mėnesius nuo 2007 metų vasario.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"