TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karinio ultimatumo laikas ištiksėjo

2013 07 04 6:00
Po nakties susirėmimų prie Kairo universiteto. Ten mitingavo prezidento M.Mursi šalininkai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Egiptas užgniaužęs kvapą laukė, ko imsis armija pasibaigus ultimatumui, kurį kariškiai pateikė prezidentui.

Baigiantis 48 valandų ultimatumui, kurį Egipto kariškiai pateikė prezidentui Mohamedui Mursi, armijos vadai sušaukė krizinį pasitarimą ir rengė specialų pranešimą. Kariškių ultimatume islamiškų pažiūrų lyderis buvo raginamas "vykdyti liaudies reikalavimus". Jo atsistatydinimo reikalavo minios protestuotojų.

M.Mursi ultimatumą atmetė sakydamas, kad yra teisėtai išrinktas šalies lyderis ir niekas neprivers jo atsistatydinti. Prezidento oponentai kaltina M.Mursi ir jo Musulmonų broliją siekiu islamizuoti šalį. Galimą armijos įsikišimą Musulmonų brolija prilygino kariniam perversmui.

Ultimatumo galutinio termino išvakarėse M.Mursi per televiziją pareiškė, kad yra pasirengęs padėti galvą gindamas Konstituciją, o dėl neramumų kaltino ankstesnio korumpuoto Hosni Mubarako režimo likučius.

Protestus Egipte lydėjo smurtiniai susirėmimai, per kuriuos prie Kairo universiteto žuvo 16 demonstracijos už M.Mursi dalyvių.

Kariškiai rizikuoja

Paskelbę, kad "atiduos savo kraują už Egiptą ir jo žmones gindami juos nuo teroristo, radikalo ar kvailio", armijos vadai rengė planą, kuris numato naujus prezidento rinkimus, naujosios Konstitucijos sustabdymą, parlamento paleidimą ir laikinąją tarybą iš įvairių partijų civilių ir technokratų, kuri vadovautų šaliai pereinamuoju laikotarpiu. Musulmonų brolija tvirtino, kad armija neturi teisės pateikti tokio plano, nes tai nubrėžia Konstitucija, kurią vykdo prezidentas, o ne kariškiai.

Egipto kariškiai daug kuo rizikuoja. Jie gali sulaukti kruvino džihadistų keršto, be to, Egipto armiją finansuojantys amerikiečiai nebūtų patenkinti matydami, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma armija pašalina išrinktą prezidentą. Visa tai atsilieps visam Artimųjų Rytų regionui, kuris dar neįgavo pavidalo po arabų revoliucijų bangos.

Žlugusios viltys

Vakar vyriausiajam Egipto kariuomenės vadui Abdelui Fattah al Sisiui, drauge ir gynybos ministrui, susitinkant su opozicijos lyderiu Mohamedu ElBaradei, sunitų bei koptų lyderiais ir islamistų partijų, tarp jų ir prezidento partijos, atstovais ir baigiantis ultimatumo terminui, daugelis egiptiečių gyveno normalų gyvenimą, ėjo į darbą, kiti vėl protestavo, tačiau šalyje galėjai justi, kad gyventojai laukė užgniaužę kvapą, kuo visa tai baigsis. Laikraščiai rytą išėjo su drąsiomis antraštėmis: ""Brolijos žlugimas", "Egipto grąžinimas - po kelių valandų". Visiems rūpėjo, kaip armija susidoros su iššūkiu visuomenei smarkiai susiskaldžius ir nė vienai šaliai nerodant jokių kompromiso ženklų.

M.Mursi yra pirmas Egipto prezidentas islamistas, išrinktas 2012 metų birželio 30 dieną per rinkimus, kurie įvertinti kaip laisvi ir sąžiningi, pirmi tokie po 2011 metų revoliucijos, nuvertusios kelis dešimtmečius Egiptą valdžiusį H.Mubaraką. Tačiau ramybė po šių rinkimų į Egiptą neatėjo. 22 mln. žmonių pasirašė peticiją, kurioje skundžiasi, jog saugumas šalyje nebuvo atkurtas, skurdžiai išstumti iš visuomenės, ekonomika griūva, skurdas ir infliacija didėja, o valdžia turi prašyti Tarptautinio valiutos fondo išmaldos (deramasi dėl 4,8 mlrd. dolerių pagalbos), saugumo pajėgų nužudyti žmonės nesulaukė teisingumo. Nusivylusieji kaltina Musulmonų broliją ginant tik savus interesus. "Šis prezidentas grasina savo tautai. Mes jo nelaikome Egipto prezidentu", - pareiškė Mohammedas Abdelazizas, sparčiai augančio opozicijos judėjimo "Tamarod" ("Sukilėlis") lyderis.

Bet M.Mursi šalininkai taip pat sutraukia didžiules minias prezidentui paremti. Dėl šios savaitės neramumų kai kurios Europos šalys rekomendavo savo piliečiams būti atsargiems keliaujant į Egiptą - perspėjimas negalioja tik Raudonosios jūros kurortams. Nestabilumas paveikė ir pasaulines naftos kainas, kurios pirmą kartą nuo pernai rugsėjo viršijo 100 dolerių už barelį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"