TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karių žūtis paranki Estijos nedraugams

2007 06 27 0:00
Pernai lapkritį prieš JAV prezidento George'o W.Busho vizitą Kadriorgo rūmuose buvo keliamos Amerikos vėliavos; dabar, po Estijos karių žūties Afganistane, gali pratrūkti antiamerikietiškos nuotaikos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jaunų Estijos karių žūtis Afganistane - gera dingstis pasisakyti prieš NATO ir JAV, reikalauti atsitraukimo iš vadinamųjų karštųjų taškų. Tik ar reikia tokioms šalims kaip Estija ir Lietuva kariuomenės, kuri traukiasi jau po pirmų netekčių?

Šeštadienį Afganistane žuvo du Estijos kariai, dar keturi sužeisti. Ši tragedija - ne tik skaudi netektis jų šeimų nariams ir artimiesiems, bet ir dar viena galimybė Estijos nedraugams pabandyti sukelti įtampą šalyje ir paveikti Talino vykdomą politiką.

Netrukus sustiprės balsai tų, kurie garsiai reikalaus išvesti estų karius iš Afganistano, Irako ar kitų karštųjų taškų. Kai kurie galbūt išdrįs pasakyti dar daugiau: kad narystė NATO ar bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Estijai visai nenaudingas ir būtent tai nulėmė dviejų jaunų vyrų žūtį. Tai būtų šlykščios spekuliacijos nutrūkusiais jaunų vyrų gyvenimais, tačiau jų galima tikėtis.

Naujos provokacijos

Nereikia atmesti galimybės, kad tie, kurie neseniai daužė vitrinas "protestuodami" prieš Bronzinio kareivio iškėlimą iš miesto centro į kapines, gaus naują užsakymą - rengti demonstracijas dėl karių pasitraukimo. Neabejotina, kad Estijos valdžia sugebės atsispirti galimoms naujoms provokacijoms, kurių tikslas vienas - silpninti valstybės gebėjimus vykdyti savarankišką saugumo politiką.

Kad ir kaip šlykštu, Estijos gynybos ministerijos interneto puslapyje, kur galima pareikšti pagarbą žuvusių karių atminimui, jau pasirodė ir internetinių šiukšlių, kuriomis siekiama perkrauti puslapį ir sumažinti jo galimybes.

Pajėgos - realios ar teorinės?

Lietuvoje, įvairių apklausų duomenimis, kariuomene pasitiki per 60 proc. gyventojų. Tai labai didelis skaičius, tačiau kalbai pakrypus apie dalyvavimą tarptautinėse operacijose nemažai respondentų pasisako už tai, kad mūsų kariai jose dalyvautų minimaliai. Galbūt kai kam smagu pasižiūrėti į karius, pasirodančius per šventes, tačiau tam, kad būtų pasirengę pateisinti visuomenės pasitikėjimą, jie privalo dalyvauti koviniuose veiksmuose. Kitaip tai tebus teoriškai pasirengusi kariuomenė, o tokios Lietuvai visiškai nereikia.

Lietuva jau yra patyrusi vieną netektį - 1994 metais per operaciją Kroatijoje žuvo vyresnysis leitenantas Normundas Valteris. Trylika metų aukų pavyko išvengti, tačiau labai svarbu pripažinti, kad tai - ne vien dėl gero karių pasirengimo. Tai ir nemaža dalis sėkmės, kuri vieną dieną gali ir nusisukti. Todėl būtina jau dabar būti pasirengusiems duoti tvirtą atkirtį įvairaus plauko populistams, reikalaujantiems grąžinti karius namo.

Baltijos šalių vienybė

Kai 2002 metais Rotušės aikštėje JAV prezidentas George'as W.Bushas pasakė, kad Lietuvos priešai bus ir Amerikos priešai, pakilo šimtai vėliavų. Tačiau negalima pamiršti, kad ir mūsų sąjungininkų priešai yra mūsų nedraugai. Būtent šią misiją atlieka Estijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų šalių kariai. Nė vienai iš mūsų valstybių nereikia kariuomenės, kuri, susidūrusi su aukomis ar pasipriešinimu, būtų atitraukta.

Ši savaitė bus išties sunki Estijos visuomenei. Lietuva ir jos gyventojai neturi pamiršti savo kaimynų ir dviejų jaunų žuvusių vyrų. Tie kariai kariauja ne kur nors kitame pasaulyje - jie gyvena, kad ekstremistų idėjos Kalašnikovo automatais nebūtų skiepijamos vis arčiau mūsų sienų.

Lietuva, Latvija ir Estija turi nuostabią tradiciją - paminėti kaimyninių šalių nepriklausomybės dieną iškeliant nacionalinę vėliavą. Tai simbolizuoja vienybę ir suvoktas praeities klaidas. Tad ir šią savaitę mūsų piliečiai galėtų solidarizuotis su gedinčia Estija. Pats neparankiausias scenarijus Lietuvos nedraugams būtų Vilniaus, Rygos, Talino ir Varšuvos vienybė. Provokacijos Estijoje dėl sovietinių karių perlaidojimo parodė, kad šios šalys drauge su JAV yra pasirengusios paremti viena kitą, kai didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės labiau rūpinasi dujų kainomis ir galimybėmis įsigyti jas iš Rytų.

ES ambicijos ir realybė

Didžiosios Europos valstybės prieš Antrąjį pasaulinį karą vieną po kitos aukojo mažąsias šalis komunistų ir nacių diktatūroms. Atrodo, kad susivienijusios ES ir vis pasvajodamos apie globalią įtaką ir veiksmus jos nėra pasirengusios ginti savo vertybių bet kokia kaina. Nuolatiniai nuolaidžiavimai nepadėjo patenkinti Hitlerio apetito, akivaizdu, kad nuolaidžiavimu naudojasi ir šių laikų agresyvios valstybės.

Gaila, kad šios pamokos Europa vis dar neišmoko, tačiau mažosios ES šalys turi būti pasirengusios ir suvokti, kad saugumo srityje iš šių partnerių rimtos paramos tikėtis neverta. Būtent dėl šios priežasties šią savaitę Estijoje veikiausiai pasigirs balsų, kad būtina mažinti bendradarbiavimą su JAV ir stiprinti ES saugumo instrumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"