TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karlo Marxo kerštas

2013 04 10 5:52
K.Marxas vėl gali triumfuoti. /Whatisoll.com nuotrauka

Žlugus Sovietų Sąjungai ir Kinijai žengus didžiulį žingsnį kapitalizmo link, atrodė, kad Karlas Marxas bus užmirštas amžiams, nes jo propaguota klasių kova užleido vietą klestėjimui, laisvos prekybos ir laisvo verslo epochai, kai praturtėti gali kiekvienas - nuo Silicio slėnio programuotojo iki Kinijos valstietės.

"Tačiau dabar pasaulio ekonomiką apėmusi didelė krizė. Milijonai žmonių įvairiose šalyse kenčia nuo nedarbo, daugybė valstybių prasiskolinusios, o jų ūkis apimtas stagnacijos. Todėl ne taip lengva numoti ranka į piktą kapitalizmo kritiką, kurią propagavo K.Marxas, jo tvirtinimą, kad kapitalizmas kaip santvarka yra neteisinga, todėl pats save sužlugdys", - rašo JAV savaitraštis "Time". K.Marxas teigė, jog kapitalizmas neišvengiamai nuskurdins mases, o turtas bus sukoncentruotas nedaugelio rankose. Tai sukels ekonomikos krizes, aštrų turtuolių ir darbininkų konfliktą.

Pastaraisiais metais galima pateikti vis daugiau patvirtinimų, kad K.Marxas buvo teisus. Kaip skelbia statistika, turtuoliai darosi vis turtingesni, o vidurinės klasės ir skurdžiai gyvenančių žmonių pajamos jau seniai nustojo didėti. Vašingtono ekonominės politikos institutas paskelbė, kad 2011 metais amerikietis, dirbęs visą darbo dieną, per metus uždirbo vidutiniškai 48 202 dolerius - mažiau nei gaudavo 1973-iaisiais. Nuo 1983 iki 2010 metų savo turtus gausino tik 5 proc. JAV gyventojų, net 60 proc. amerikiečių pajamos mažėjo.

Todėl nereikia stebėtis, kad vėl pradedama atsigręžti į K.Marxą, o Kinijoje, kuri, atrodė, vis labiau nuo jo nusigręžia, į dienos šviesą traukiamas miuziklas, sukurtas pagal K.Marxo "Kapitalą". Jo režisierius Yu Rongjunas aiškina: "Šiandien tikrovėje galite rasti tai, kas parašyta toje knygoje."

Atsinaujina klasių kova

Žinoma, tai nereiškia, kad K.Marxas buvo absoliučiai teisus. Jo propaguota "proletariato diktatūra" plėtojosi ne pagal planą. Tačiau didėjančios nelygybės pasekmės vėl atnaujina K.Marxo prognozuotą klasių kovą. Dirbantys žmonės piktinasi ir reikalauja teisingumo vis didesnėje pasaulio dalyje. Ir Jungtinių Valstijų Kongrese, ir Atėnų gatvėse, ir Pietų Kinijos fabrikų cechuose politinius bei ekonominius įvykius lemia stiprėjanti trintis tarp kapitalo ir proletariato. Tai jau ima priminti XX amžiaus pradžios komunistinių revoliucijų užuomazgas. Šios kovos pasekmės paveiks ir globalios ekonominės politikos tendencijas, "socialinės gerovės" valstybes, Kinijos politinį stabilumą, taip pat lems, kas ateityje perims valdžią į savo rankas nuo Vašingtono iki Romos.

Kaip rodo "Pew Research Center" atlikta apklausa, jau du trečdaliai amerikiečių mano, jog konfliktas tarp turtingų ir nepasiturinčių JAV gyventojų yra "aštrus" arba "labai aštrus", kad "tiems, kurie yra viršuje, tarsi galioja kitokios taisyklės", ir tai tampa pagrindine visuomenės susiskaldymo priežastimi. Tarp partijų vykstančią kovą dėl to, kokiomis priemonėmis reikia stabilizuoti JAV biudžetą, didele dalimi jau galima vadinti klasių kova. Konservatoriai kaltina prezidentą Baracką Obamą pradėjus "klasių karą" su turtingaisiais, o patys bando perkelti išlaidas ant vidurinės klasės ir vargingai gyvenančios visuomenės pečių.

Tuo pat metu pradedama abejoti ir pačiu "ekonomikos su pajamomis, tekančiomis iš viršaus į apačią", modeliu, t. y., kad vos 1 proc. sudarančių turtingiausių žmonių sėkmė teigiamai veikia likusius 99 proc. šalies gyventojų.

Kai Prancūzijos prezidentu tapo Francois Hollande'as, jis ėmėsi praktiškai įgyvendinti savo gyvenimo credo, kurį galima nusakyti dviem žodžiais - "nekenčiu turčių". Daugybė prancūzų ėmė trinti iš džiaugsmo rankas, nes nori, jog mokesčių reforma būtų tik pirmas vyriausybės žingsnis pripažįstant, kad dabartinės formos kapitalizmas yra neteisingas ir kad jis gali sprogti iš vidaus, jei nebus daroma rimtų reformų. Tačiau kapitalistai smogė prezidentui ir jo šalininkams atsakomąjį smūgį. Daugybė prancūzų turtuolių nusprendė išvykti iš šalies, o kartu "išsivežti" ir darbo vietas bei investicijas.

Deda viltis į komunizmą

Vis dėlto niekur kitur nėra tokios didelės bedugnės tarp turtuolių ir vargšų kaip Kinijoje, ir tai jau darosi pavojinga. Tačiau ir B.Obama, ir naujasis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susiduria su ta pačia problema. "Metalinio indelio su ryžiais" principas, t. y. iki gyvenimo pabaigos garantuota darbo vieta, prasmego praeityje kartu su maoizmu, mat kai valstybė griebiasi reformų, dirbantys žmonės gali pamiršti apie savo teises. Kaip rodo sociologinės apklausos, beveik pusė kinų vis didėjančią prarają tarp turtuolių ir vargšų laiko labai rimta problema. 8 iš 10 jų mano, kad "turtingi darosi dar turtingesni, o vargšai - vargingesni".

Žmonių nepasitenkinimas Kinijos miestų fabrikuose jau artėja prie kritinės ribos, nes ši sparčiai besivystanti valstybė pasižymi labai ilga darbo diena, brangstančiu pragyvenimu, abejingais vadybininkais ir dažnai vėluojančiais atlyginimais. "Turtuoliai kraunasi turtus eksploatuodami darbininkus, todėl mes dedame viltis į komunizmą", - sakė vienas kinų darbininkas.

Ekonomikos ekspertai irgi įspėja, kad kinų darbininkų nepasitenkinimas sulig kiekviena diena stiprėja. Žmonės vis aktyviau reikalauja pakelti algas ir pagerinti darbo sąlygas. Valdžia nebegali į tai nereaguoti, todėl Kinijoje jau padidintas minimalus atlyginimas, sugriežtintas Darbo įstatymas, kartais net leidžiama streikuoti, nors šalies valdžia dar labai neigiamai vertina aktyviausius darbininkus ir nevengia prieš juos panaudoti jėgos.

Kyla protestų banga

K.Marxas prognozavo, kad anksčiau ar vėliau proletariatas suvoks savo klasinius interesus, nuvers neteisingą kapitalizmą ir sukurs socialistinį rojų. Šiandien į Madrido ir Atėnų gatves išeina šimtai tūkstančių demonstrantų, protestuojančių prieš nedarbą ir biudžeto išlaidų karpymą.

"Tiesa, marksistinė revoliucija dar neprasideda. Darbuotojai kol kas nesivienija, kad drauge spręstų bendras problemas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose daugybė profsąjungų net retėja, o judėjimas "Okupuok Volstritą" beveik užgesęs. Mūsų dienų protestuotojų tikslas - ne pakeisti kapitalizmą kita santvarka, o paprasčiausiai jį reformuoti", - aiškina prancūzų filosofas, komunizmo tyrinėtojas Jacques'as Ranciere'as. Tačiau jis mano, kad dabartinis ekonomikos kursas kursto klasinę kovą. Kinijos vadovai susilaiko nuo reformų, Europos valstybės mažina socialines išlaidas, nes to pageidauja valstybės obligacijų turėtojai.

Dirbančių žmonių galimybės yra apribotos. Globalinės darbo rinkos susidarymas susilpnino profsąjungas išsivysčiusiose šalyse, kairiųjų politikai iki šiol neturi parengę gyvybingos alternatyvos.

Tačiau bauginanti perspektyva jau šmėžuoja - o kas, jeigu K.Marxas ne tik diagnozavo kapitalizmo trūkumus, bet ir numatė jo pasekmes? Jei politikai nesuras naujo būdo, kaip garantuoti teisingas ekonomines galimybes, visų šalių proletarai ims vienytis ir K.Marxas galės džiaugtis, kad už jį bus atkeršyta.

"Time", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"