TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karo draskoma Ukraina pradeda naujas derybas

2014 12 09 6:00
Separatistai su tanku kelyje į rytus nuo Donecko. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kraujas, įskaitant civilių, toliau liejasi Ukrainai kovojant su prorusiškais separatistais ir artėjant naujoms deryboms dėl paliaubų, kuriomis dar kartą tikimasi sustabdyti karo veiksmus. Tuo metu Vokietija apkaltino Kremlių trukdant Rytų Europos valstybėms rinktis kelią į Europos Sąjungą (ES).

Karas, per kurį žuvo ne tik daugiau kaip tūkstantis Ukrainos karių, bet ir šimtai ginkluotų separatistų bei neteisėtai Ukrainos teritorijoje be atpažinimo ženklų veikiančių Rusijos specialiųjų padalinių kareivių ir karininkų, tampa vis intensyvesnis, bet abi šalys mėgina tartis dėl naujų paliaubų. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiandieną paskelbė "tylos diena" karo zonoje, o separatistai pažadėjo irgi jos laikytis. Tai turės būti diena tarsi testas, parodysiantis, ar paliaubų apskritai įmanoma laikytis ir kiek koordinuoti yra separatistai, - mat sklinda daug kalbų, kad jie susiskaldę ir kad net Vladimiras Putinas neva jų nebesukontroliuoja.

Suderinę paskutines detales derybininkai, tarp kurių yra pasiuntiniai iš Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), šiandien Baltarusijos sostinėje Minske nori pasirašyti naują paliaubų sutartį. Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis patvirtino, kad lankėsi Ukrainos atstovai ir kad pavyko "pasiekti preliminarų susitarimą, kuris bus pasirašytas gruodžio 9 dieną". Jo žodžiais, pagal susitarimą abi šalys turės atitraukti sunkiąją ginkluotę ir įsteigti buferinę zoną, bet galės "atsakyti ugnimi", jei paliaubos bus pažeistos. Denisas Pušilinas iš pasiskelbusios vadinamosios Donecko respublikos reikalauja derybų ne anksčiau kaip gruodžio 12 dieną, nes dar neišspręsta daugybė klausimų. Taigi sutarimo tarp separatistų nėra. ES tikisi, kad šiandienos susitarimas ne tik užbaigs smurtą, bet ir leis panaikinti sankcijas Rusijai, kai liepą jos bus svarstomos iš naujo.

Sustojo pasikalbėti

Europos diplomatinėms iniciatyvoms kalbėtis su V. Putinu iki šiol vadovavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bet savaitgalį ji perdavė lazdelę Prancūzijai - šaliai, kaip ir Vokietija, palaikančiai draugystę su Rusija. Skrisdamas namo iš Kazachstano Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as netikėtai sustojo Maskvos oro uoste ir pasikalbėjo su V. Putinu. Diplomatų teigimu, tas sustojimas įvyko A. Merkel iniciatyva. Po jo V. Putinas pranešė žurnalistams, kad jis remia naujausias taikos derybas bei apgailestauja, kad "abi šalys" pažeidė ankstesnį susitarimą.

Kijeve žmonės aukoja drabužius, maistą, vaistus ir kitus būtiniausius dalykus tiems, kurie pabėgo iš karo zonos Ukrainoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

F. Hollande'as buvo pirmas nuo kovą įvykdytos Krymo aneksijos Vakarų lyderis, susitikęs su V. Putinu Rusijoje. F. Hollande'as pareiškė, kad būsimų paliaubų privaloma besąlygiškai laikytis. V. Putinas atrodė nervingas prieš tai, kai Vnukovo oro uoste paspaudė ranką F. Hollande'ui. Juodu, kaip vėliau sakė V. Putinas, nieko nekalbėjo apie lėktuvnešius "Mistral", kurių Prancūzija kol kas neperduoda Rusijai dėl konflikto Ukrainoje. Vėliau Rusijos atstovai sakė, kad Rusija priimtų piniginę kompensaciją, jei Prancūzija galutinai nuspręstų neperduoti tų laivų, bet sumokėti pinigai turi būti grąžinti.

Rusija kuria kliūtis

Savaitgalį Gynybos ministerija Kijeve pranešė, jog per pastarąsias 24 valandas separatistų atakų padvigubėjo, jie reguliariai gauna tiekimą ir amuniciją, todėl vis aktyviau naudoja daugkartines raketų paleidimo sistemas. Apšaudymas nesiliauja ir prie pietinio Mariupolio miesto prie Azovo jūros. ESBO stebėtojai matė daugiau kaip 100 žalių karinių mašinų be atpažinimo ženklų, riedančių vakarų pusėn, Donecko link. Gruodžio 5-osios vakarą Ukrainos gynybos ministerija pranešė apie 120 karinių mašinų, kirtusių sieną iš Rusijos į separatistų kontroliuojamą Ukrainos teritoriją.

Jungtinių Tautų duomenimis, per 8 mėnesius trunkantį karą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau kaip 4300 žmonių ir beveik milijonas turėjo palikti savo namus. Karas taip pat paralyžiavo didelę 45 mln. gyventojų turinčios Ukrainos ekonomikos dalį, šalis tapo priklausoma nuo dešimčių milijardų dolerių pagalbos iš užsienio.

Neką menkesni yra šio konflikto diplomatiniai padariniai. Vis daugėjantys įrodymai, kad Kremlius siunčia karinę pagalbą separatistams, sugriovė Maskvos ir Vakarų tarpusavio pasitikėjimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria didžiausią izoliaciją per 15 savo valdymo metų. Vakarų manymu, Rusija mėgina sukurti vadinamąjį įšaldytą konfliktą, dėl kurio Ukraina visą laiką liktų priklausoma nuo Maskvos.

Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad Rusija kuria kliūtis Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms Moldovai bei Gruzijai, kai šios priėmė savo suverenų sprendimą pasirašyti sutartis su ES.

Prorusiškas sukilimas pratrūko netrukus, kai vasarį Kijeve buvo nuverstas Kremliaus remiamas prezidentas, paskutinę akimirką atsisakęs pasirašyti su ES sutartį, kuri būtų nutiesusi kelią į Ukrainos narystę ES, nors oficialiai visą laiką tai žadėjo.

Savo ruožtu Rusija aiškina, kad tai Vašingtonas sukurstė didžiulius proeuropietiškus protestus Kijeve praėjusią žiemą. Praėjusią savaitę V. Putinas pasakė, kad Ukraina pasigailės tos klaidos, kurią padarė galiausiai ratifikavusi sutartį su ES.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"