TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karo era Europoje dar nesibaigė

2014 03 21 19:34
Prieš NATO nukreiptas plakatas Sevastopolyje. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Galima tik spėlioti, kad Vladimiras Putinas tikėjosi, jog jo karinė avantiūra Kryme praeis taip pat nepastebėta, kaip karas su Gruzija. Tačiau Krymo aneksija privertė NATO atsibusti. Gynybos planuotojai Vašingtone, Londone ir Briuselyje priversti keisti visą savo pastarųjų dviejų dešimtmečių strateginį mastymą.

Rusijos 2008 metų karo su Gruzija ir Krymo atplėšimo nuo Ukrainos rezultatas gali būti tas, kad Europa permąstys daugelį metų vykdytą išlaidų gynybai mažinimo politiką, o Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios yra NATO narės, gali atsirasti JAV karinės bazės. Jei kai kurioms Vakarų valstybėms Rusijos karas su Gruzija atrodė kaip pavienis išskirtinis atvejis, Krymo aneksija atskleidė ką kita.

Rumunijos specialiųjų pajėgų kariai ir JAV jūrininkai per bendras pratybas JAV karo laive "USS Truxtun" Juodojoje jūroje netoli Bulgarijos ir Rumunijos. Pratybos už kelių šimtų jūrmylių nuo aneksuoto Krymo vyko šią savaitę.

"Manau, žmonės supranta, kad žemyniniai karai Europoje nesibaigė. Tapsime nepatikimi, jei apsimesime, kad nieko nenutiko", - anonimiškai sakė vienas NATO diplomatas.

Po šaltojo karo Vakarų sąjungininkės perkėlė savo dėmesį Afganistaną, Kosovą bei kovą su piratais prie Somalio krantų, paskui į Libiją, kai 2011 metais ten vyko pilietinis kartas. Tačiau rugsėjį, kai NATO valstybių lyderiai susitiks Velse, jų dėmesys gali būti nukreiptas vėl į tai, kaip atgrasyti Maskvą.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas apkaltino Maskvą griaunant tarptautines taisykles, mėginant perbraižyti Europos žemėlapį ir keliant rimčiausią nuo šaltojo karo pabaigos saugumo pavojų. Tai, jo žodžiais, paliečia pačią NATO esmę.

Vašingtonas ir NATO žengė žingsnius parodant paramą aljanso narėms, kadaise priklausiusioms sovietų blokui, tokiomas kaip Lenkija ir Baltijos šalys. Siekdamos parodyti, kad NATO jas gins kilus konfrontacijai su Maskva, Jungtinės Valstijos pasiuntė į Lietuvą karo lėktuvus "F-15" ir sustiprino patruliavimą.

Nors niekas netiki, kad Europoje kils naujas karas, kartu tai neatrodo ir visiškai neįmanomas dalykas. Rasti pinigų karinėms reikmėms bus sunkus uždavinys. Nuo 2008 metų Europos Sąjungos valstybės maždaug 15 proc. sumažino savo karinius biudžetus, o Rusija savąjį padidino maždaug 30 proc. (Europos reformų centro praėjusių metų duomenimis).

Kol kas Maskva stokoja galios užgrobti didžiąją Europos dalį, kaip buvo šaltojo karo laikais, bet prezidentas Vladimiras Putinas vis drąsiau veržiasi į kaimynių teritorijas. "Tai reikalauja visiškai keisti mūsų požiūrį į Rusiją, - sako Fiona Hill, JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnė Rusijai nuo 2006 iki 2009 metų, dabar vadovaujanti Europos programai Brookingso institute Vašingtone. - Putinas labai aiškiai parodė, kad ketina iš naujo įtvirtinti Rusijos įtakos sferą... Mes neturime strategijos, kaip su tuo tvarkytis".

Ukrainos vidaus pajėgų karininkai moko naujokus netoli Kijevo. Ukraina paskelbė dalinę mobilizaciją ir kuria naują Nacionalinę gvardiją iš 60 tūkst. savanorių, kad atremtų Rusijos agresiją.

Vakarų pareigūnai ir analitikai aiškina, kad NATO gali labai mažai ką padaryti, kad sustabdytų Maskvą buvusiose sovietinėse valstybėse, kurios nėra NATO narės, tokios kaip Ukraina ir Gruzija. Pasigirsta balsų, kad jų narystė NATO gali grįžti į darbotvarkę.

Potencialiai karščiausias taškas yra Baltijos šalys. Šios buvusios sovietinės respublikos dabar yra NATO narės, todėl jas gina sutarties 5 straipsnis, reikalaujantis, kad visos narės gintų užpultą sąjungininkę. Kaip ir Ukrainoje, Baltijos valstybėse gyvena reikšminga rusų mažuma.

JAV pajėgos Europoje nuo šaltojo karo laikų labai sumažėjo. Dabar jos siekia maždaug 80 tūkst. karinio personalo, įskaitant 14 tūkst. civilių darbuotojų. Paskutiniais Sovietų Sąjungos dešimtmečiais Europoje buvo dislokuota 300 tūkst. amerikiečių karių.

JAV pareigūnai neoficialiai atmeta galimybę, kad po Krymo įvykių JAV padidins savo karių skaičių Europoje, bet yra labai daug ženklų, kad strateginis nusiteikimas jau pasikeitė.

Rusijos šarvuotis kelyje tarp Simferopolio ir Sevastopolio.

Žinovai sako, kad "šalys neturi apetito didinti išlaidas gynybai", bet gali imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, siekti didesnio efektyvumo. Vokietija gali atidėti suplanuotą tolesnį išlaidų gynybai mažinimą, o JAV - sustabdyti pajėgų išvedimą. Pavyzdžiui, buvo tikimasi, kad Pentagonas išves "F-15" naikintuvų eskadrilę iš bazės Lakenhyte (Lakenheath), Anglijoje, bet dabar atrodo, to nebus, nes 10 šios eskadrilės karo lėktuvų yra Baltijos šalyse.

Galiausiai, kaip privačioje aplinkoje kalba kai kurie Vakarų pareigūnai, Vašingtonas gali sugriauti nerašytą susitarimą su Maskva nedislokuoti JAV pajėgų buvusio Rytų bloko šalyse.

Pernai NATO vykdė vienus didžiausių savo pastarojo meto mokymų "Steadfast Jazz" Lenkijoje ir Latvijoje. Pratybų scenarijus buvo greitojo reagavimo brigados dislokavimas jėgos panaudojimo atveju. Po to sekė didelės Rusijos pratybos "Zapad-13", per kurias 10 tūkst. rusų karių Baltarusijoje kovėsi su "teroristais iš Baltijos šalių".

Pasak ekspertų, NATO gali susidurti su dar viena keblia realybe, kurios dar visai neseniai niekas nesitikėjo: krizėmis su Rusija ir Kinija vienu metu. Tai galėtų būti Baltijos valstybės ir ginčytinos salos Pietų Kinijos jūroje. Vašingtonui būtų nelengva sustiprinti abu regionus.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"