TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karo Ukrainoje aukos neturi būti tiesiog statistika

2016 01 14 16:54
Buvęs Donecko oro uostas dabar  – vieni griuvėsiai.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje viešinčios Ukrainos savanorės teigė: negalima užmerkti akių ir nematyti, ką daro Kremlius. „Abejingumas yra kelias į niekur. Kai laisvė nebelaikoma vertybe, ji prarandama“, – kalbėjo jos per spaudos konferenciją Vilniuje.

Ukrainos savanorės – žurnalistė, Chersono antiteroristinės operacijos pagalbos centro koordinatorė Natalija Danutė Bimbiraitė ir Ukrainos savanorių asociacijos prie Ukrainos gynybos ministerijos viena vadovių Viktorija Krystenko atvyko į Lietuvą paminėti 1991 metų sausio įvykių. Viešėdamos Vilniuje surengė konferenciją „Donbasas. Vakar, šiandien, rytoj“.

Tas pats priešas

„Lietuva pirmoji parodė pavyzdį, kad dėl laisvės galima sėkmingai kovoti“, – sakė N. D. Bimbiraitė. Ši lietuvių kilmės moteris gimė ir užaugo Chersone. Prasidėjus karui Rytų Ukrainoje, tapo savanore. Ji teigė, kad 1991 metų sausio įvykiai Vilniuje iš dalies panašūs į Maidano Kijeve 2013–2014 metais. „Mūsų priešas tas pats“, – sakė viešnia iš Ukrainos.

„Norime papasakoti apie situaciją Ukrainoje, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, traukiasi iš naujienų srauto dėl įvykių Sirijoje ir kitur. Tačiau taip neturėtų būti“, – kalbėjo N. D. Bimbiraitė. Ji įsitikinusi, kad prie Ukrainos sienų sprendžiamas Europos likimas.

Natalija Danutė Bimbiraitė ir Viktorija Krystenko./ Alinos Ožič nuotrauka

Iš Donbaso kilusi V. Krystenko gyvena Kijeve ir rūpinasi fronte esančiais Ukrainos kariais. Ji sakė, kad anksčiau naujienos iš gimtosios šalies buvo pateikiamos kaip svarbios. Deja, dabar žinios iš Donbaso tampa tiesiog kronika, statistika. Skelbiama, kiek karių per dieną žuvo ar buvo sužeista. Baisu, kad Ukrainos žmonės, taip pat ir gyvenantieji Donecko bei Luhansko srityse, jau priprato prie kasdienių aukų.

V. Krystenko priminė, kad Maidane buvo sušaudyta apie 100 žmonių, bet iki šiol dėl to niekas nenubaustas. „Pagal oficialius duomenis Donbaso teritorijoje žuvo daugiau kaip 1000 karių savanorių, tūkstančiai civilių žmonių“, – kalbėjo ukrainietė.

Skaudžios problemos

Pasak V. Krystenko, antrųjų Minsko susitarimų laikotarpis baigėsi, o jie nebuvo įgyvendinti. Liko neišspręstas sienų klausimas. Prie Donecko yra daug priešiškos jėgos sunkiosios karinės technikos. „Kaip surengti rinkimus pagal Ukrainos įstatymus, jei į tas teritorijas negalėtų patekti stebėtojai?“ – klausė V. Krystenko. Jos įsitikinimu, šiuos klausimus būtina išspręsti ir rytinėje šalies dalyje neturi likti „pilkos zonos“.

Viena svarbiausių problemų ukrainietė vadino išlaisvinimą atsidūrusių nelaisvėje tiek okupuotoje Ukrainos dalyje, tiek išvežtų į Rusiją žmonių. Be kitų pasaulio visuomenei gerai žinomų skaudžių pavyzdžių V. Krystenko minėjo žurnalistės Marijos Varfolomejevos likimą. Ši žiniasklaidos atstovė daugiau kaip metus laikoma nelaisvėje Luhanske.

Dar viena problema, apie kurią pasakojo V. Krystenko, kad okupuotose teritorijose jaunuoliai negali gauti Ukrainos pasų. Susidaro uždaras ratas – jie negali išvažiuoti į ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją, nes neturi pasų, o neturi, nes negali nuvykti ir juos gauti.

Kaip sakė N. D. Bimbiraitė, karius nuo Rusijos agresijos pradžios iki dabar aprūpina savanoriai rėmėjai, nes to, ką jie gauna iš valstybės, neužtenka. Ypač sunku šiuo metu, kai prasidėjo šalčiai.

Okupuotoje rytinės Ukrainos dalyje – sudėtinga humanitarinė situacija. Trūksta maisto produktų, vaistų. Tiekėjai nenori rizikuoti įvažiuoti į prorusiškų kovotojų užimtas teritorijas. Ypač sunku ten likusiems seniems žmonėms.

Viešnios iš Ukrainos teigė, kad labai reikėtų psichologinės pagalbos ir reabilitacijos kariams, savanoriams ir jų šeimoms. Daug kas kenčia dėl potrauminio sindromo. Tokią pagalbą galėtų suteikti ir Lietuva. Tiesa, N. D. Bimbiraitė ir V. Krystenko, pažymėjo, kad mūsų šalis visą laiką palaiko bei remia Ukrainą, ir už tai labai dėkojo.

Viešnios iš Ukrainos nerimavo, kad gimtojoje šalyje vėl gali prasidėti karo veiksmai. „Jei neišlaikysime mes, po to būsite jūs, šis monstras nesustos“, – į lietuvius kreipėsi V. Krystenko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"