TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Karpatų genijaus" palikimas

2011 02 11 0:00
Brangiai kainavusiu keliu naudojasi tik turistai.
LŽ archyvo nuotrauka

Didelę krizę išgyvenančioje Rumunije tebėra dalykų, kainavusių labai brangiai, tačiau neduodančių šaliai jokios naudos. Vienas jų - Transfegerašas - per Rumunijos Karpatus einantis kalnų kelias, nenaudingas nei transporto, nei karo požiūriu. Rumunai iki šiol laužo galvas, ko siekė įsakydamas tiesti šį kelią Nicolae Ceausescu. Apie tai rašo Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung".

Per žemumą plentas veda tiesiai prie impozantiškos Fegerašo kalnų grandinės, kur, siekdamos debesis, dunkso dvi aukščiausios Karpatų viršukalnės Rumunijoje: 2543 metrų aukščio Moldoveanu ir 2535 metrų Negoiu. Pasiekęs kalnus kelias, supamas bukų miškų, kilpomis ir vingiais kopia aukštyn, tada leidžiasi į gilų slėnį, o paskui vėl staiga kyla. Kelio ženklai įspėja apie galimas akmenų griūtis. Judėjimas šiuo plentu nedidelis, tačiau vairuotojai važiuoja atsargiai, nes jau nuo spalio kalnuose pradeda snigti. Aukščiausioje

Transfegerašo vietoje slūgso ledyninis ežeras Balea. 200 metrų žemiau viršukalnės, 2000 metrų virš jūros lygio kelias, kirsdamas pagrindinę Karpatų keterą, suka į beveik kilometro ilgio tunelį.

Laukinė gamta kelia susižavėjimą, bet ramybės neduoda klausimas: kam šis kelias nutiestas? Tai nėra geriausią susisiekimą per kalnuotą vietovę užtikrinanti kalnų perėja. Į rytus ir vakarus nuo šio kelio galima daug paprasčiau kirsti Karpatus, o ką jau kalbėti apie tai, kad Transfegerašu važinėjama vos keturis, daugiausia penkis mėnesius per metus. Prasidėjus žiemai jis uždaromas ir, jei sniegas ilgai nenutirpsta, atidaromas tik birželį.

Transfegerašo kelias nutiestas buvusio Rumunijos diktatoriaus komunisto N.Ceausescu įsakymu 8-ąją dešimtmetį. Spėliojama, kad galbūt paranojiškas politikas norėjo turėti slaptą priebėgą kariniam transportui, kursuojančiam tarp Valakijos žemumos, kurioje įsikūrusi valstybės sostinė Bukareštas, ir Transilvanijos. N.Ceausescu, atsisakęs dalyvauti Varšuvos pakto šalių invazijoje į Čekoslovakiją 1968 metais, galėjo bijoti Maskvos keršto.

Tačiau kariniu požiūriu, tiesą sakant, nėra kelio, kuris būtų toks atviras ir sunkiai apginamas kaip Transfegerašas. Perėja per kalnus šioje vietoje visiškai nenaudinga transportui. Todėl labiau tikėtinas paaiškinimas, kad į megalomaniją ir groteskinį asmens kultą linkęs Rumunijos vadovas, kuris mėgo būti vadinamas "Karpatų genijumi", "Saulės sūnumi" ar "Keliu į ateitį", norėjo įrodyti, jog rumuniškas socializmas visada ir visur gali triumfuoti prieš gamtą.

Siekdamas įsiamžinti N.Ceausescu niekada nesibodėjo aukų. Labiausiai pagarsėjęs jo nešlovingos politikos pavyzdys - vadinamieji Liaudies rūmai, kuriuos statant buvo nugriautas visas miesto kvartalas, o rumunai turėjo stipriai susiveržti diržus, kad užtektų pinigų antram pagal dydį pasaulio pastatui (po Vašingtono Pentagono). Šioms statyboms panaudota 1 mln. kubinių metrų Transilvanijos marmuro ir 3500 tonų krištolo - sietynams.

Kad būtų nutiestas Transfegerašas, teko išsprogdinti 4 mln. kubinių metrų uolynų. Tam prireikė 6 mln. kilogramų sprogmenų. Prie ketverius metus trukusių kelio tiesimo darbų turėjo prisidėti ir šalies kariuomenė, o darbininkų saugumui nebuvo skiriama beveik jokio dėmesio. Manoma, jog tuomet žuvo nuo 40 iki 400 žmonių. Be to, N.Ceausescu visai nerūpėjo, kad kelias ves per ypač dažnų lavinų sritį.

Ir vis dėlto šiuo metu Transfegerašas - tinkamiausia proga prisiminti diktatorių. Vasarą šiuo plentu važiuojama į pamėgtas atostogų vietas kalnuose, žiemą prie ežero Balea veikia lyno kelias, viliojantis slidinėjimo mėgėjus. Nuotykių ištroškusiems vairuotojams Karpatų perėja - tikra pažadėtoji žemė. Ji tapo ypač populiari pasirodžius BBC laidai "Aukščiausioji pavara ("Top Gear"), kurioje Transfegerašas buvo pavadintas "labiausiai jaudinamu pasaulio kalnų keliu".

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"