TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karštis kelia stresą ir konfliktus

2013 08 08 6:00
Reuters/Scanpix nuotraukos

Alinantis karštis kelia stresą ir nelaimes. Vis labiau karštėjantis klimatas kels ir didesnį nepasitenkinimą, žmonės ir visuomenės grupės ims konfliktuoti. Tokią nedžiuginančią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, išanalizavę, kaip klimato pasikeitimai atsiliepia mūsų gyvenimui.

Šiandien Lietuvoje prognozuojamas 35-37 laipsnių karštis, Lenkijoje termometro stulpelis priartės prie rekordinės 40 laipsnių padalos, Vokietijoje jau kone mėnesį temperatūra nekrinta žemiau negu 35 laipsniai, nuo alinamo karščio neranda sau vietos Šanchajaus gyventojai. Tokia, o atskirose vietose dar didesnė kaitra negali nedaryti įtakos prie jos nepripratusiems žmonėms. Aukšta temperatūra ir lietaus stygius tampa pykčio bei konfliktų priežastimi. Mokslininkai sako, kad jei, kaip prognozuojama, pasaulyje temperatūra pakils 2 laipsniais, galima tikėtis ne tik nuolatinio streso, konfliktų, bet ir pilietinių karų, kurių priežastis bus alinantis karštis.

Prisitaikyti prie kaitros nelengva

"Norime, kad teisingai mus suprastumėte. Mes nesakome, kad ateityje visuotinis atšilimas būtinai sukels daugiau konfliktų. Mes tik sakome, kad pastaruoju metu vykstančios klimato permainos, ypač kylanti temperatūra, siesis tiek su asmeniniais, tiek su grupiniais konfliktais", - britų dienraščiui "The Independent" aiškino Kalifornijoje esančio Berklio universiteto darbuotojas Marshallas Burke.

Šis mokslininkas yra vienas iš populiariame žurnale "Science" paskelbto straipsnio apie karščio įtaką žmogui autorių. Tiesa, jis mano, kad ateityje visuomenė gal ir išmoks geriau prisitaikyti prie ekstremalios temperatūros nei šiandien, bet tai vis vien turės neigiamų padarinių.

M.Burke ir kartu su juo straipsnį parašęs Prinstono universiteto darbuotojas Solomonas Hsiangas išstudijavo pasaulyje kilusių konfliktų, t. y. žmogžudysčių, užpuolimų, įvairių maištų ir sukilimų, etninės įtampos, pilietinių karų ir net prieš tūkstančius metų žlugusių civilizacijų, istorines ataskaitas ir padarė nedžiuginančias išvadas. Pasirodo, kad konfliktai tarp grupių, labiau nei konfliktai tarp individų, turi glaudžią sąsają su klimatu. Kai tik temperatūra imdavo kilti, iš karto susidarydavo rizikos faktorius. Tas pats vyksta ir dabar. Atlikę tyrimą 27 pasaulio bendruomenėse šie du amerikiečių mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp orų ir padidėjusios agresijos. "Išsiaiškinome, kad kai tik orai ima darytis karštesni, žmogaus polinkis į smurtą sustiprėja 4 proc., o tikimybė, kad konfliktas kils tarp atskirų grupių, yra net 14 proc. didesnė. Šiuo metu vykstanti klimato kaita lėmė, kad daug kur vasarą kyla toks karštis, koks anksčiau būdavo būdingas tik Afrikai. Nors bendras visuotinis atšilimas yra tik 0,4 laipsnio, bet kai kuriose valstybėse, kad ir Jungtinėse Valstijose, temperatūra padidėjo net 3 laipsniais. Tokie oro pasikeitimai daug kam atrodo nedideli, vis dėlto jie negali nedaryti neigiamos įtakos visuomenei", - aiškino M.Burke.

Kils temperatūra, daugės konfliktų

Mokslininkai apsvarstė ir veiksnius, kurie leidžia klimato kaitą susieti su konfliktais. Pirmiausia, tai ekonominės problemos. Kasmet kylanti temperatūra, o po alinančio karščio pratrūkstančios labai stiprios liūtys iškraipo ekonomines sąlygas, ypač neturtingose šalyse. Ir kai padėtis jose pasidarys nepakenčiamai bloga, žmonės, neturėdami kito pasirinkimo, gali paimti į rankas ginklą. "Žemės ūkio šalyse ši klimato kaitos ir grupinių konfliktų sąsaja yra tiesioginė", - sakė M.Burke.

Labai karštas oras negali neveikti ir žmogaus psichikos. Žmonės visą laiką jaučiasi išvargę, o tai atsiliepia jų tarpusavio santykiams ir elgesiui. Jie ima mažiau pasitikėti vieni kitais, darosi agresyvūs ir labiau linkę smurtauti. Mažiausia smulkmena gali įplieksti konfliktą.

Tačiau nors ryšis tarp klimato kaitos ir smurto aiškus, dar nėra nustatyta, kaip tai vyksta. Panašiai nėra nustatyta, kaip rūkymas sukelia vėžį, nors įrodyta, kad tarp šių dviejų dalykų yra tiesioginis ryšys. Tai turės padaryti ateinančios kartos.

"Šiuo metu iškeltos kelios hipotezės, aiškinančios, kaip klimatas daro poveikį konfliktui. Pavyzdžiui, žinome, kad karštis ir sausra turi įtakos ekonomikai, ypač agrarinėse valstybėse. Atliktas tyrimas patvirtino, kad žmonės labiau linkę imtis ginklo atsiradus ekonomikos iškraipymams. Taip iš dalies yra dėl to, kad jie nori užtikrinti savo egzistavimą", - aiškino S.Hsiangas.

Šanchajuje termometro stulpelis rodo daugiau nei 41 laipsnį karščio.

Atostogų infliacija

Karštis veikia ir atostogas. Per karščius vis mažiau žmonių linkę jas leisti namie, nors tam turi įtakos ir išpopuliarėję socialiniai tinklai. Jiems atsiradus tapo įprasta į internetą dėti nuotraukas ir aprašinėti savo įspūdžius. Visa tai skaitantieji jaučia spaudimą, ima įsivaizduoti, kad ir jie turi taip daryti. Todėl per pastaruosius penkerius metus atostogos tapo daug aktyvesnės ir vis daugiau žmonių jas praleidžia ne savo namuose - jie tiesiog jaučia pareigą kur nors išvykti, imtis sau malonios veiklos. Tokios tendencijos, mokslininkų žodžiais, sukūrė naują ūkio šaką - "įspūdžių ekonomiką", nes kaupti įspūdžius tampa svarbiau nei kaupti daiktus. Tai nulėmė išmanieji telefonai ir internetas, leidžiantys nedelsiant savo įspūdžiais pasidalyti su kitais. Tokios tendencijos keičia ne tik atostogas, bet ir laisvalaikį. Pavyzdžiui, dabar jau 66 proc. amerikiečių yra įsitikinę, kad kepti kieme mėsą daug įdomiau kartu su draugais, nors 1960 metais taip manė vos 6 proc. amerikiečių.

Besikeičiantis gyvenimas ypač didelį spaudimą daro jaunimui. Šis įsivaizduoja, jog tiesiog privalo kuo dažniau priiminėti saulės vonias, tepti kūną įvairiais kremais, laikytis sportinio režimo, kad geriau atrodytų išsirengęs. Gerai, jei atėjus karščiams jaunuoliai turi galimybę visa tai daryti, nes gali sau leisti atostogauti. Tačiau tie, kurie per karščius yra priversti dirbti, nejučia ima jausti nepasitenkinimą, jiems bjūra nuotaika, o tai atsiliepia ir santykiams su kolegomis, ir darbo rezultatams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"