TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kartu gyventi neišmoko

2008 08 07 0:00
Belgijos gyventojai negali pasigirti nacionaline vienybe.
AFP/Scanpix nuotrauka

Beveik kas antras prancūziškai kalbantis Belgijos gyventojas šalies skilimo atveju norėtų prisijungti prie Prancūzijos. Tai atskleidė viešosios nuomonės apklausa, išryškinusi vis didėjančią perskyrą tarp dviejų didžiausių Belgijos etninių grupių - olandiškai kalbančių flamandų ir prancūzakalbių valonų.

Nors didžiausiais skeptikais bendros valstybės ateities klausimu paprastai laikomi flamandai, panašu, kad daugiausia pietinėje Belgijos dalyje gyvenantys valonai ketina nuo jų neatsilikti. Juolab kad šalia visada yra Prancūzija - valonų kultūros lopšys ir politinė atrama. Tuo tarpu flamandų mintis apie prisijungimą prie Olandijos per daug nevilioja - visų pirma dėl istorinių nesutarimų, kurie 1830 metais ir atvedė prie šiuolaikinės Belgijos valstybės susikūrimo.

Už prisijungimą prie Prancūzijos šįkart pasisakė 49 proc. apklaustų valonų - gerokai daugiau, negu per analogišką apklausą, atliktą prieš pusę metų, kai tokiai idėjai pritarė vos 29 proc. apklaustųjų. Tiesa, galimybe, jog Belgija iš tiesų gali subyrėti, tiki ne tiek ir daug - vos 23 proc. prancūzakalbių šalies gyventojų.

Apklausa Balgijoje ir Prancūzijoje buvo atlikta dviejų dienraščių, "Le Soir" ir "Le Voux de Nord", užsakymu. Apklausti Prancūzijos gyventojai galimybę susijungti su kaimynais įvertino dar pozityviau - net 60 proc. apklaustųjų pasisakė už tokį problemos sprendimo būdą.

Belgija pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus - šalyje daugiau nei metus tebesitęsia politinė krizė. Viskas prasidėjo po 2007 metų birželio mėnesio parlamento rinkimų. Susipriešinusios politinės jėgos ištisus 9 mėnesius negalėjo susitarti dėl koalicinės vyriausybės formavimo, o pasiekus susitarimą, netruko prasidėti sparti ministrų pirmininkų kaita.

Liepos viduryje apie savo norą pasitraukti iš ministro pirmininko posto pareiškė flamandų lyderis Yves'as Leterme'as, pasipiktinęs nevaisingomis diskusijomis dėl etninių bendruomenių turimos autonomijos išplėtimo. Nors Belgijos karalius Albertas II atmetė atsistatydinimo pareiškimą, "EU Observer" teigimu, išankstiniai parlamento rinkimai kitų metų viduryje atrodo kaip vis realesnė galimybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"