TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas atsitiko Amerikos dešiniesiems?

2010 07 16 0:00
Kol respublikonai nepakeis retorikos, B.Obama galės džiaugtis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per daug pykčio ir per mažai idėjų. Amerikai reikia geresnės alternatyvos nei Barackas Obama. Taip mano įtakingasis britų savaitraštis "The Economist".

Panašu, kad respublikonams vėl prasidėjo laimės kupinos dienos. B.Obamos populiarumo reitingas nusmuko iki 40 proc., jam nepadėjo net priimta sveikatos priežiūros reforma. Daugybė amerikiečių įsitikinę, kad prezidentas tik iššvaistė jų pinigus. Be to, jie mano, kad B.Obama prastai tvarkosi su ekonomika. Nors vėl pastebimas augimas, darbo vietų statistika niūri, o bankai toliau perima būstus iš nesugebančių grąžinti paskolų gyventojų. Prezidentui pakenkė ir naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, kai kurie kritikai net vadina jį B.Obamos "uraganu "Katrina". Net 60 proc. amerikiečių mano, kad jų valstybė pasirinko klaidingą kelią.

Lapkričio mėnesį bus perrinkti visi 435 Atstovų rūmų nariai. Apklausos demokratams pranašauja didelius nuostolius, nors šiuo metu jie dar mėgaujasi 39 vietų dauguma. Respublikonai turi mažiau galimybių laimėti Senato rinkimus, kur vyksta kova dėl trečdalio vietų, tačiau jie gali laimėti pakankamai, kad užkirstų kelią demokratams sukelti obstrukciją, pašalinus vieną ar du respublikonus. Antrieji B.Obamos prezidentavimo metai tapo daug sunkesni nei pirmieji.

Virsta bjauria "Ne" partija

"Ponas Obama nusipelnė būti pristabdytas", - rašo "The Economist", palaikęs jį 2008 metais ir gynęs jo nuviliančią, bet būtiną sveikatos priežiūros reformą. B.Obama mažai padarė mažinant deficitą, užtat pademonstravo didelį valdžios siekimą, be to, pernelyg dažnai atrodė, kad kapitalizmą jis supranta kaip kažką nemalonaus, prilipusio prie jo sportbačio pado. Amerikai labai reikia stiprios opozicijos, todėl liūdna, kad jos dešinieji pakrikę: nusiteikę brolžudikiškai, darosi vis ekstremalesni ir, deja, turi per mažai idėjų, jau nekalbant apie sprendimus.

Tiesa, šios problemos aktualios ir toli nuo Amerikos krantų. Tačiau didžiąją paskutiniojo penkiasdešimtmečio dalį Amerika buvo naujų idėjų šaltinis, ypač kalbant apie vyriausybės mažinimą. Tuo metu, kai valstybės pertvarkymas visame pasaulyje tampa prioritetu, dešiniųjų disfunkcionalumas ypač nuvilia.

Šiuo metu respublikonai primena partiją, veikiančią pilietinio karo sąlygomis. Nuosaikių respublikonų, kurie supranta, kad Amerikos labui jie turi dirbti kartu su demokratais, grupė nyksta tiesiog akyse. Užtat yra senų netolerantiškų, besinešiojančių ginklus ir emigrantus vaikančių dešiniųjų (daugiausia šalies pietuose), kurie bet kokią bendradarbiavimo formą suvokia kaip išdavystę ar net šventvagystę. Dar labiau viską drumsčia Arbatos partijos judėjimas, kurio aktyvistai (vieni protingi, kiti kvaištelėję, bet visi pikti) neapkenčia George'o W.Busho eros išlaidaujančių respublikonų ne ką mažiau nei demokratų. Pakurstyti isteriškų interneto dienoraščių bei "Fox News" smarkuolių kliedesių, respublikonai atsigręžė patys prieš save.

Optimistai sako, kad tai tik aršūs debatai, parodantys, kad funkcionuoja pagrindinė Amerikos sistema. Juk amerikietiškasis konservatizmas visuomet buvo atviras, todėl nevyksta mūšis į vienus vartus. Kalifornijos respublikonai pasirinko dvi palyginti santūrias buvusias vadoves Meg Whitman ir Carly Fiorina, kurios dalyvaus rinkimuose į gubernatoriaus ir Senato vietas. Abi moterys, trokšdamos laimėti, pasviro į dešinę, tačiau lapkritį tai joms nepadės. O gretimoje Nevados valstijoje respublikonai pasirinko Arbatos partijos narę, tai labai rizikinga, nes nemylimas demokratinio Senato lyderis Harry Reidas gali išsaugoti savo postą.

Dažnai viduje vykstanti kova - bjauresnė nei įprasta: pavyzdžiui, po kivirčo Floridoje populiarus gubernatorius Charlie Cristas paliko partiją; senatorius Lindsey Grahamas dėl begėdiškų puldinėjimų nusišalino nuo klimato kaitos įstatymų leidybos, ir net senatorius Johnas McCainas, kelis dešimtmečius savo partijoje kovojęs su pamišėliais iš Pietų, ėmė kovoti su Meksikos "nelegalais", kad išsaugotų savo vietą.

Respublikonai virsta tuo, kuo juos ir laiko demokratai: bjauria "Ne" partija. Jie burnoja prieš tai, kad B.Obama didina federalinį deficitą, tačiau patys nesugeba pasiūlyti jokios alternatyvos. Ryškus, jaunas kongresmenas iš Viskonsino Paulas Ryanas pateikė planą, kaip atkurti biudžeto balansą, tačiau jis dingo be pėdsakų. Ginčydamiesi dėl sveikatos reformos, dešinieji reikalavo mažesnio deficito, bet atsisakė pritarti bet kokiam medicininių išlaidų pagyvenusiems žmonėms apkarpymui. Karinių išlaidų mažinimas laikomas pasidavimu priešui, o bet kokios rūšies mokesčių didinimas vadinamas absoliučiu blogiu.

Logikos stoka peržengia visas įmanomas ribas. Taip ir neaišku, remia respublikonai bankų gelbėjimo planus ar ne? Jei remia, kodėl jie daro viską, kad sabotuotų finansų reformą, kuri suvaržytų gelbėjimo planus? Neaišku, ar partija "gręžk vaike, gręžk" remia griežtesnį naftos kompanijų reguliavimą. Jei neremia, kodėl tuomet keikia B.Obamą dėl įvykių Meksikos įlankoje? Daugybė garsiausių verslo lyderių nusivylė dešine taip, kaip ir statistu B.Obama.

Žemyn kiškio urvu

Tikrų problemų dešiniesiems kils lapkritį, laimėjus rinkimus, kai partija, kaip ir "paėmusi" kongresą 1994 metais, supras, kad rinkėjai tikisi sprendimų, ne tik įniršio. Tuomet po dvejų metų -1996-aisiais - elektoratas palinko prie Billo Clintono. Konservatyvūs verslininkai beviltiškai ieško efektyvaus gubernatoriaus arba generolo centristo, kuris galėtų varžytis su B.Obama 2012 metais. Tačiau Arbatos partijos sėkmė kuria iliuziją, kad respublikonas nepateko į Baltuosius rūmus dėl to, kad J.McCainas buvo nepakankamas konservatorius. Logiškai mąstant, didesnė tikimybė 2012 metais išvysti Palin-Huckabee duetą nei, tarkime, Petraeuso-Danielso.

1997-aisiais 18 metų išvaryti iš valdžios britų konservatoriai padarė klaidą, bandydami tapti dešiniojo sparno pasekėjais. Tik 2005 metais iškilus centristui Davidui Cameronui partija ėmė atsigauti, nes jis pakeitė partijos retoriką. Amerikos respublikonai iš to galėtų pasimokyti, kol dar ne vėlu.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"