TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas Briuselyje slapta

2012 09 26 6:10
Didžiausio slaptumo dokumentai laikomi seifuose, kurie nuolat stebimi. /Užsienio spaudos nuotrauka 

Slapti dokumentai Briuselyje keliauja klaidžiais koridoriais, o jų slaptumą dažnai lemia tiesiog žmonės. Iš tiesų visiškai slaptų dokumentų Briuselis turi ne tiek ir daug.

Europos Sąjungos (ES) šalys laikosi protokolo dalytis oficialiomis "paslaptimis". Iš tiesų yra labai mažai tikrai visiškai slaptų Briuselio dokumentų, o žmonės ne visuomet tiksliai juos klasifikuoja. Europos Taryba, kurioje valstybės narės susitinka aptarti visko - nuo euro krizės iki sankcijų Iranui, vadovaujasi penkiais dokumentų slaptumo lygiais: "Limite UE", "Restreint UE", "Confidentiel UE", "Secret UE" ir "Tres Secret UE".

UE reiškia ES, tačiau šis tradiciškai prancūziškas trumpinys žymint dokumentus dažniausiai praleidžiamas. "Limite" ženklas skirtas kasdieniams vidaus dokumentams, kurie vėliau paprastai paskelbiami, pavyzdžiui, Europos Tarybos vadovo Hermano Van Rompuy kalba dar prieš pasakant ją arba ES viršūnių susitikimo baigiamųjų išvadų projektas.

Bet kuris ES pareigūnas ar diplomatas gali perskaityti šiuos dokumentus, persiųsti juos elektroniniu paštu, nusikopijuoti arba pasiimti namo. Dažnas nutekina ir žiniasklaidai. Tai nėra visiškai nekalta, nes, tarkime, ES susitarimas dėl bankų priežiūros gali išjudinti rinkas ar lobistus.

Keliauja specialiais kanalais

Raudona linija prasideda nuo "Restreint" - už tokių dokumentų nutekinimą galima prarasti darbą. "Niekada neperžengčiau šios linijos. Neleisčiau sau nė tokios minties", - sakė vienas ES institucijų darbuotojas. Europos Tarybos išaiškinime sakoma, kad "Restreint" medžiagos paviešinimas gali būti nenaudingas ES interesams, neigiamai paveikti diplomatinius santykius, sukelti skausmą individams arba palengvinti nusikaltimą.

"Confidentiel" informacijos atskleidimas gali padaryti žalos esminiams ES interesams, paskatinti ne ES šalių oficialų protestą ar kitas sankcijas, pakenkti ES saugumo ir žvalgybos operacijoms, pakirsti svarbiausių organizacijų finansinį gyvybingumą.

"Secret" dokumentų paviešinimo padariniai būtų dar liūdnesni: rimta žala interesams, tarptautinė įtampa, grėsmė gyvybei ir viešajai tvarkai.

"Tres Secret" dokumentai yra patys slapčiausi. Jų atskleidimas gali padaryti "ypač rimtą žalą" ES gerovei, sukelti grėsmę "vidaus stabilumui".

Dokumentų slaptumas lemia ir jų naudojimo būdus. "Restreint" bylos siunčiamos specialia sistema "Cortesy", kuri yra atkirsta nuo interneto. Jei žmogus nori pamatyti "Confidentiel", "Secret" arba "Tres Secret" tekstus, jis turi būti perėjęs savo šalies žvalgybos patikrą, kuri paprastai pradedama nuo policijos įrašų, medicininės istorijos ir banko sąskaitos. Jei asmuo per daug geria, jei studentavimo laikais priklausė "ardomajai" grupei, jei turi giminių šalyje, kuri gali grasinti tiems žmonėms, tikimybė, kad atsakymas bus "ne".

"Confidentiel" ir "Secret" dokumentai siunčiami dar įmantresne sistema "Solan". "Tres Secret" dokumentai perduodami į rankas per patikrintą kurjerį antspauduotame voke, ant kurio nurodytas tik gavėjas. Didelio slaptumo raštai laikomi seifuose, įrengtuose elektronines spynas turinčiuose kambariuose. Šios patalpos stebimos, fiksuojama, kas į jas įeina ir išeina. Nutekinus tokią medžiagą gresia kalėjimas.

Jei keblu, tai ir slapta

Įdomu, tačiau paklausinėjus esamus ir buvusius ES pareigūnus, turinčius leidimą dirbti su slaptais ir ypač slaptais dokumentais, paaiškėjo, kad jie nelabai ir žino, ką tai reiškia iš tiesų. Dokumento autorius pats sprendžia, kokią žymą naudoti. Tačiau net ir aukščiausi vadovai gali suklysti vertindami, kokio jautrumo yra vienokia ar kitokia informacija. Tie, kurie nelinkę įslaptinti medžiagos, dažniausiai siekia turėti didesnį būrį savo darbo skaitytojų. Linkusieji į slaptumą paprastai nori atrodyti svarbūs arba iš prigimties yra nervingi. "Esu matęs dvi to paties dokumento versijas su skirtingomis slaptumo žymomis", - teigė kitas šaltinis.

Raštuose, pažymėtuose "Secret", gali būti nepalankios informacijos apie ES ir ne ES ministrus, užsienio pareigūnų, kurie nutekina jautrią medžiagą, pavardės, ES derybinė pozicija sudarant svarbias tarptautines sutartis ir kita. Ypač slaptuose dokumentuose gali būti perspėjama apie perversmą užsienio šalyje, pateikiama informacija apie aukšto lygio žvalgybos šaltinius.

Yra dar viena įslaptinimo priežastis, kuri labai nepatiks kovotojams už skaidrumą. Kaip atskleidė šaltinis, dokumentas gali būti slaptas todėl, kad "parodo mus blogoje šviesoje". Pavyzdys būtų toks: jei Vokietija perdirbtų branduolines atliekas, nepaisydama kanclerės Angelos Merkel įsipareigojimo to nedaryti, informacija būtų įslaptinta iš dalies saugumo sumetimais (kad vietovėje nekiltų protestų), iš dalies siekiant apsaugoti A.Merkel reputaciją.

Viename 2010 metų pranešime, pažymėtame "Restreint", kalbama apie ES ir Rusijos derybas dėl žmogaus teisių. ES diplomatai teigė, jog dokumentas įslaptintas tam, kad būtų apsaugoti aukų vardai. Tačiau jis atskleidžia ir tai, kad ES pareigūnai neteikė šioms deryboms daug reikšmės, nors ES lyderiai viešai kalbėjo ką kita.

Nėra pasitikėjimo

Itin slaptų raštų skaičius liudija ir pasitikėjimo stoką tarp ES šalių bei institucijų. Šaltiniai mano, kad Europos Taryba kasmet susiduria su maždaug 600-1000 naujų "Restreint" dokumentų, 250-300 "Confidentiel" ir 30-100 "Secret" bylų. Slapčiausių "Tres Secret" tekstų prisideda vos nuo dviejų iki šešių. Kai kurie asmenys, turėję priėjimą prie slapčiausių dokumentų, per dešimtmetį tokių nematė nė vieno.

Vienas šaltinių juokavo, kad jei Europos Tarybos vadovas H.Van Rompuy "nekuria branduolinio ginklo, nekariauja karo ir nevadovauja šnipinėjimo po priedanga programoms", tuomet ES neturi savo slaptos informacijos. "ES institucijos neturi paslapčių, nes valstybės narės jomis nepasitiki... Jei Izraelis puls Iraną, pirmą kartą apie tai mes išgirsime per CNN", - sakė jis.

ES valstybės nelinkusios dalytis net ir žemo lygio informacija: Ispanija neatsiųs medžiagos apie Kolumbiją, Vokietija neatskleis savo verslo veiklos Kazachstane. Informacijos cirkuliacija tarp ES sostinių labai priklauso ne tik nuo protokolo, bet ir nuo asmeninių ryšių. Ką pažįsti, kuo pasitiki? Viską lemia žmonės.

"EUobserver", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"