TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas bus, kai graikai bankrutuos?

2011 09 14 0:00
Atėnai nuvylė Europą: per pusantrų metų - jokios pažangos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nesvarbu, ar Graikija pasitrauks iš euro zonos, ar joje liks, jos bankrotu jau niekas Europoje nebeabejoja. Tik kaip tai padaryti išvengiant didžiausios žalos?

Kantrybė dėl Graikijos euro zonoje senka. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble nebėra tikras, kad Atėnus galima išgelbėti nuo bankroto. Jo ekspertai dėlioja scenarijus, kas nutiktų, jei Graikija pasitrauktų iš euro zonos.

Hermanas Van Rompuy - įtakingas žmogus Europoje. Jis jau yra Europos Tarybos prezidentas, o netrukus bus ir euro zonos vadovas, jei viskas vyks pagal planą. Jo naujasis "Pono Euro" vaidmuo yra labai prestižinis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel itin vertina kuklųjį belgą, po kurio romia išore slypi kietas stuburas ir gebėjimas siekti naudos. Vienas A.Merkel Europos kolega neseniai savo kailiu pajuto visą H.Van Rompuy žavesio jėgą. Prieš kelias dienas Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo, vadinamosios troikos, atstovai paliko protestuojančią Graikiją, nes jos vyriausybė, dar kartelį, sugebėjo apeiti susitarimus, kuriems buvo pritarusi. Pokalbio telefonu pradžioje H.Van Rompuy pasakė Graikijos premjerui Georgios Papandreou: "Turime problemą - jei nesitvarkys, kito pagalbos pervedimo Graikija negaus." G.Papandreou iškart viską suprato: H.Van Rompuy jam pasakė, kad europiečiai priėjo ribą - jie nebenori finansuoti jo šalies. Net gąsdinti nelinkęs euro grupės pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeras nepatingėjo paskambinti G.Papandreou. "Reikalai Graikijoje nejuda. Rezultatų nėra", - po pokalbio sakė jis.

Beviltiškas atvejis

Pietinės narės, tokios kaip Prancūzija, bijo, kad nutraukus finansavimą Graikijai ateis ir jų eilė. W.Schauble nori išsklaidyti šį nerimą. Jis sako, kad Graikija, kitaip nei kitos krizės paveiktos valstybės, yra beviltiškas atvejis. Arba, kaip sakė Graikijos regioninės plėtros ministras Michalis Chrysohoidis, "Graikijos ekonomika merdi".

Tai tikra tiesa. Vis daugiau kompanijų bankrutuoja, o Graikijos taupymo programa vis labiau atsilieka nuo grafiko ir reformų, ir valstybės nuosavybės privatizavimo srityje. Privatizavimo programa numatyta daugiau kaip prieš metus, bet juda labai lėtai. Iš jos Graikija iki 2015 metų turėtų gauti 50 mlrd. eurų, bet tik visai neseniai pareigūnai pagaliau sudarė valstybinių kompanijų ir turto sąrašą. Kita vertus, galingos profesinės sąjungos daugelyje valstybinių įmonių atbaido investuotojus. Elektros monopolininkės DEI aktyvistai ypač radikalūs: jie jau pagrasino nutraukti elektros tiekimą, jei kompanija bus privatizuota.

Graikijos valstybinės įmonės yra lengvatų rojus. Kai kuriais atvejais premijos darbuotojams mokamos net "už rankų nusiplovimą". 20 tūkst. DEI darbuotojų uždirba dvigubai daugiau nei aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Sumažino pinigus - galima nedirbti

Niekur nejuda ir dar vienas reformos projektas - mokesčių surinkimas. "Mums susidaro įspūdis, kad administracinė biurokratija šito nesugeba", - sako premjeras G.Papandreou.

Graikijos piliečiai ir kompanijos skolingos valstybei 40 mlrd. eurų mokesčių. Ši suma padengtų visą 2011 metų valstybės biudžeto deficitą. Tačiau daugelis valstybės agentūrų neveiksmingos ir korumpuotos. Dabar, kai šių tarnautojų atlyginimai per taupymo programą sumažinti 20 proc., jie nusprendė, kad gali tik minimaliai vykdyti savo pareigas arba visai jų nevykdyti. Apie 17 mokesčių biurų per pirmus septynis šių metų mėnesius neatliko nė vieno audito. Netoli Atėnų esančio Korinto mokesčių inspekcija per 6 mėnesius surinko tik 18 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, nors regione yra vienas didžiausių Europoje kazino, savo būstines turi virtinė kompanijų.

Vėjais paleisti milijardai

Iš tiesų, Atėnai murdosi krizėje jau 18 mėnesių, ir nematyti jokios pažangos. Pagrindiniai ekonomikos rodikliai tik blogėja, nėra aišku, ar Graikijos vyriausybė iki galo suvokia, kokioje padėtyje atsidūrė šalis. Europos sostinėms ir EK kyla klausimas, ar pusantrų metų pastangos nenuėjo perniek. Šalys jau suteikė Graikijai 110 mlrd. eurų ir susitarė dėl antro pagalbos paketo, bet europiečiai pradeda matyti, kad labai daug pinigų išleido bergždžiai.

Nusivylimas ypač didelis Berlyne. Iš pradžių kanclerė sakė, kad graikai patys turi kapanotis iš savo krizės. Paskui pritarė pirmajam ir antrajam pagalbos paketui. Dabar Vokietijos vyriausybė, jei ir nori gelbėti Graikiją, tai tik tam, kad būtų išgelbėtos kitos skolininkės. Vokiečiai apsuko visą ratą ir yra apimti jausmo, kad Atėnų krachas nesibaigs niekada. A.Merkel ir W.Schauble jau beveik susitaikė su tuo, kas neišvengiama ir anksčiau atrodė neįmanoma: Graikija bankrutuos, ir net jos pasitraukimas iš pinigų sąjungos gali būti nevaldomas.

Neišvengiami padariniai

Vis dėlto Vokietijos finansų ministerija ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai Briuselyje tikisi suvaldyti Graikijos bankrotą, jei tik Europos politikų galvos liks blaivios ir bus padidinti gelbėjimo fondai, kaip planuojama. Beveik visi jau sutaria, kad Graikijos bankrotas tikriausiai neišvengiamas. Nesutariama tik dėl jo padarinių. Vieni mano, kad Graikija turi likti euro zonoje, kiti ne prieš, kad ji pasitrauktų. Euro zonos narės neturi galimybės pašalinti graikų iš pinigų sąjungos, tad matyt, šie turės patys nuspręsti - lieka ar pasitraukia. Tačiau kad ir kokį variantą pasirinktų, tai reiškia, kad Graikija padengs tik dalį savo skolos, galbūt 50 procentų. O tai reikš rimtus nuostolius kreditoriams, tarp jų Europos centriniam bankui, kitoms ES šalims ir bankams, draudimo kompanijoms ir finansų institucijoms visoje Europoje.

Kaip gelbėtis?

W.Schauble įsitikinęs, kad taip tęstis toliau negali. Ministras nebetiki, kad graikai įvykdys sutartas sąlygas, ir mano, kad jų pinigai baigsis spalį. Tad lemtingai dienai reikia ruoštis. Vokiečiai planuoja dvi svarbiausias priemones, kurios apsaugotų kitas Europos valstybes ir bankus. Pirmiausia, preventyvias kredito linijas, į kurias būtų įtrauktas ir Europos finansinio stabilumo fondas, kuris teiktų paskolas finansiškai silpnoms šalims. Antra, vokiečiai nori suteikti bankams finansinių injekcijų, kad šie nenugrimztų į bėdą. Paskolos padėtų ne tik Italijai ir Ispanijai, bet ir tokioms mažoms valstybėms kaip Kipras, kurioms Graikijos bankroto išgąsdinti investuotojai nebenorėtų skolinti.

Labiausiai nuo bankroto nukentėtų Graikijos bankai, todėl graikų pareigūnai tikina, kad jie ir toliau turėtų gauti pagalbą, net kai ji bus nutraukta Graikijos vyriausybei. Finansų krizė parodė, kad bankai yra glaudžiai susiję ir per valstybių sienas. Jei žlunga vienas pagrindinis bankas, jis lengvai nusitempia paskui save virtinę kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"