TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas gelbės Rytų Europą?

2009 04 07 0:00
Europos centrinio banko vadovas J.C.Trichet linkęs gelbėti nuvertėjusį forintą ir zlotą.
AFP/Scanpix nuotraukos

Šiuo metu kyla nepaprastai daug diskusijų, kaip nuo krizės reikėtų gelbėti Rytų Europą. Nors praėjusią savaitę įvykusius susitikimus Londone ir Prahoje pasaulio lyderiai vadina sėkmingais, prie katastrofos slenksčio artėjančios Rytų Europos problemos niekur nedingo.

"Mes privalome mokytis geriau suprasti vieni kitus, nes kitaip pasaulinės krizės sąlygomis tarp mūsų vėl iškils nauja siena. "Nugalės ne Vakarai ir ne Rytai, o tik nacionalistinės nuotaikos, ksenofobija, abejingumas demokratijai ir Europos idealams", - kalbėjo nors ir atstatydintas, bet vis dar pirmininkaujantis Europos Sąjungai (ES) Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas, laukdamas į Prahą atvykstančių ne tik ES valstybių vadovų, bet ir JAV prezidento Baracko Obamos.

M.Topolanekas nemano, kad tokiu atsakingu momentu Čekijos opozicija pasielgė labai neatsakingai, sukeldama krizę Čekijos vyriausybėje, ir tiki, kad dėl to Europa netaps nestabilumo židiniu įsismarkaujant krizei, nes ją sukėlė ne Čekija, o Jungtinės Valstijos. M.Topolanekas sėkmingu laiko ir ES valstybių vadovų susitikimą su JAV prezidentu, nors apžvalgininkai pažymi, kad dėl prieš savaitę M.Topolaneko ištartų žodžių, kad Amerikos prezidento antikrizinis planas - "tiesus kelias į pragarą", lėmė tai, kad JAV prezidentas ir jo žmona atšaukė su juo anksčiau numatytą vakarienę, po kurios abu turėjo patraukti į Prahos aludę, paaiškinę, kad yra labai pavargę.

Vis dėlto susitikimais Londone ir Prahoje visi jo dalyviai liko patenkinti, vieningai pripažinę, kad kol nepradės atsigauti Jungtinės Valstijos, neatsigaus ir ES.

Ragina sparčiau įvesti eurą

M.Topolaneko raginimas padėti Rytų Europai, sulaukė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos. Jis paragino ES greičiau priimti Rytų Europos valstybes į eurozoną arba bent jau padaryti tai formaliai. TVF nuomone, ES turėtų sutikti ne taip griežtai taikyti prisijungimo prie eurozomos kriterijus ir bent jau formaliai laikyti Rytų Europos valstybes eurozonos narėmis, nors ir nesuteikiant joms vietos Europos centrinio banko valdyboje.

Šių valstybių prisijungimas prie eurozonos joms būtų labai naudingas, nes padėtų spręsti jų milžiniškas vidaus skolų problemas, o taip pat būtų atstatytas pasitikėjimas šių šalių finansų sistema. Jei tai nebus padaryta, kai kurios Rytų Europos šalys turės skirti savo ūkiui gelbėti labai didelę paramą vis stiprėjančio politinio pasipriešinimo sąlygomis.

Tebegilėja recesija Ukrainoje ir Latvijoje, kurios jau gauna paramą iš TVF, nors jos ir ėmėsi vykdyti jo reikalavimus. Trečioji valstybė - Vengrija - bando sudaryti vyriausybę, kuri galėtų imtis TVF reikalaujamų reformų.

Tačiau nors TVF yra pasirengęs Rytų Europos valstybėms suteikti pagalbą, kad jos galėtų greičiau įsivesti eurą, jokių nuolaidų dėl euro įvedimo nėra linkusios daryti eurozonos narės, nes jų nuomone, sunki Rytų Europos padėtis padidintų finansinius sunkumus visoje ES. Be to, Ukrainai ir Latvijai jau dabar gresia nemokumas. TVF paskaičiavo, kad Rytų Europai gelbėti iš krizės šiais metais reikės skirti 123 mlrd. dolerių, o kitais metais - 63 mlrd., t. y. iš viso - 186 mlrd. dolerių. Tačiau tokios sumos vis vien neužteks, todėl dar bent 105 mlrd. dolerių turės pridėti ir ES. Daugiausia pinigų prireiks Rumunijai ir Lenkijai.

Gelbės zlotą ir forintą

Europos centrinis bankas taip pat nepritaria TVF iniciatyvai, bet jis linkęs padėti gelbėti forintą ir zlotą, nors praėjusią savaitę Vengrijos ir Lenkijos nacionalinė valiuta šiek tiek sustiprėjo euro ir dolerio atžvilgiu. Pastaruoju metu visų Rytų Europos nacionalinės valiutos patiria didžiulį spaudimą, nes globalinė krizė vis labiau įsisuka į šį regioną. Todėl tikimasi, kad Europos centriniam bankui pavyks nuo devalvavimo išgelbėti bent forintą ir zlotą.

"Rytų Europai būtų labai svarbu, jei visi matytų, kad net tik jos šalių vyriausybės bando gelbėti savo valiutą, bet tą pasirengęs

daryti ir Europos centrinis bankas, nes būtent jis yra vienintelė institucija galinti užkirsti kelią tam, kad Rytų Europoje nepasikartotų Azijos krizės scenarijus", - sako ir Vokietijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimai Peteris Bofingeris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"