TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas išgelbėjo Lenkiją nuo krizės

2010 05 19 0:00
Krizės beveik nejaučianti Lenkija pasistatė įspūdingą paviljoną pasaulinėje parodoje EXPO 2010 Šanchajuje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europoje siaučiant krizei Lenkija laikoma stabilumo sala. Pirmąjį šių metų ketvirtį jos ūkio augimas (2,7 proc.) kartu su Slovėnija yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES). Tačiau Lenkijos verslininkai nėra linkę mąstyti apie ateitį.

Europos Komisija paskelbė, kad Lenkija lyderiauja ekonomikos srityje ir pernai buvo vienintelė ES valstybė, kurios ūkis augo (1,7 proc.). Būtent Lenkija rodoma pavyzdžiu, kai kalbama apie optimizmą, nes kitais metais prognozuojamas 3,3 proc. augimas.

Lenkija atsilaikė todėl, kad jos ekonomika gerai kapitalizuota, šalis turi stiprų finansų sektorių, yra nelabai atvira, o pirmajame krizės etape smukęs zlotas teigiamai paveikė nedarbo augimą. Lenkiją išgelbėjo ir tai, kad jos ūkyje nedominuoja statybų sektorius ir automobilių gamyba. Teigiamai valstybės biudžetą paveikė ir pensijų reforma.

Lenkijos ūkio augimą taip pat lemia eksporto didėjimas bei užsienio investicijos, todėl tikimasi, kad jau kitais metais smarkiai augs vartojimas. Savo įnašą įneša ir ES pinigai. Daugybę projektų, kuriems jie naudojami, numatoma užbaigti iki 2012 metų.

Tačiau Lenkijoje palyginti sunkiai išduodami kreditai, tai gali apriboti investicijas į privatų sektorių, o valstybės finansų padėtis gali neigiamai paveikti rinkas ir padidinti kreditų palūkanas. Be to, manoma, kad jau šiais metais biudžeto deficitas išaugs iki 7,3 proc., o tai yra daugiau už ES vidurkį (6,5 proc.) ir euro zoną (6,1 proc.). Tai lems tolesnį valstybės skolos augimą.

Pusė įmonių krizės nepajuto

Užtat lenkai gali džiaugtis tuo, kad pusė jų įmonių, ypač mažų ir vidutinių, nepajuto jokių pasaulio finansų krizės padarinių. Lenkų verslininkai labiau bijo biurokratinių kliūčių ir didesnio apmokestinimo nei pačios krizės. Kas trečia Lenkijos įmonė nesiėmė jokių priemonių, kad išsilaikytų, nors 49 proc. jų stengėsi sumažinti gamybos lėšas ir 21 proc. susitelkė į naujų rinkų paiešką. Tik 14 proc. įmonių atidėjo planuotas investicijas. Lenkijos įmonės neatleidinėjo darbuotojų - tik 4 proc. sumažino jų skaičių, tai laikoma labai optimistiniu ženklu. 12 proc. darbuotojų net buvo padidinti atlyginimai. Lenkijos verslo plėtros agentūros vadovė Božena Lubinska-Kasprzak sako, kad firmos tebeieško naujų darbuotojų. Bet joms dažniausiai reikia gerai išmanančių darbo sritį, paslaugių ir darbščių, o ne kūrybiškų bei iniciatyvių žmonių, kurie galėtų formuoti veiklos strategiją.

Trūksta vizijos ir strategijos

Lenkijos įmonės mieliau linkusios disponuoti savo lėšomis, nei imti kreditus. Joms trūksta ir strateginio mąstymo. 50 proc. bendrovių apskritai negalvoja apie plėtrą bei naujų rinkų užkariavimą. 72 proc. vadovų nelinkę priiminėti rizikingų sprendimų - tai kilus krizei išėjo į gerą.

Vis dėlto palengva lenkai mokosi mąstyti strategiškai. Geriausiai tai sekasi Rytų Lenkijos verslininkams, kurie kuria ir investicinius planus. Gal dėl to, kad šioje šalies dalyje įgyvendinama daugiausia ES plėtros programų.

Lenkija išsiskiria tuo, kad net 20 proc. įmonių vadovų mano, jog strateginiai planai tik apsunkina įmonių funkcionavimą, o 40 proc. tebegalvoja, kad anksčiau parengtas planas yra geriausia išeitis per krizę.

Kad lenkams trūksta strateginio mąstymo, pastebi ir užsienio investuotojai. "Įmonės gyvena nuo vieno ketvirčio iki kito, nors turėtų mąstyti strategiškai ir kurti rinkos užkariavimo planus, galvoti, kaip įveikti konkurentus. Prekes juk būtina pritaikyti prie besikeičiančios paklausos. Reikia diegti inovacijas. Jei įmonė nori likti konkurencinga, ji turi planuoti keleriems metams į priekį, o ne galvoti tik apie vieną ketvirtį", - pabrėžė "PricewaterhouseCoopers" atstovas Witoldas Orlowskis.

Krizė Graikijoje susilpnino zlotą

Vis dėlto Europai nerimaujant dėl Graikijos keliamo pavojaus Lenkija išlieka stabilumo sala. Valstybės skola kontroliuojama ir jos dydis nė iš tolo neprimena Graikijos. Tačiau Europos investuotojų abejonės, ar Graikijai teikiama finansinė pagalba bus efektyvi, paveikė zlotą. Šiuo metu jo kursas yra žemiausias per pastaruosius tris mėnesius. Mažos palūkanos (3,5 proc.) traukia valiutų spekuliantus, tačiau infliacija išlieka nedidelė. Tai rodo, kad Lenkija Graikijos krizę sutiko gerai pasirengusi. Valstybės skola sudaro tik 51 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai Graikijos skola sudaro net 113 procentų. Todėl investuoti į Lenkijos rinką yra daug saugiau nei į Graikijos, nors investuotojams ir kelia nerimą zloto kurso svyravimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"