TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas nutiks, jei Graikija išeis iš euro zonos

2015 02 24 6:00
Daugybė graikų liovėsi mokėję mokesčius ir laukia, kol jie bus sumažinti, kaip pažadėjo naujoji vyriausybė. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikijos vyriausybė balansuoja tarp įsipareigojimų skolintojams ir pažadų rinkėjams. Jei Briuseliui ir Atėnams nepavyks susitarti, baiminamasi, kad Graikija liks be pinigų ir turės trauktis iš euro zonos.

Naujoji Graikijos vyriausybė vakar pateikė Briuseliui preliminarų reformų sąrašą, siekdama keturiems mėnesiams užsitikrinti gyvybiškai svarbią finansinę pagalbą. Jei šios priemonės nesulauks Graikijos kreditorių pritarimo, šalis nuo šeštadienio neteks išorinės finansinės paramos ir jau ateinančiomis savaitėmis gali pritrūkti lėšų skoloms tvarkyti. Pagal pesimistiškiausią scenarijų tokiu atveju Graikija galėtų pasitraukti iš euro zonos.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras, kurio vadovaujama partija „Syriza“ laimėjo praėjusio mėnesio rinkimus, taip pat gali sukelti rinkėjų pasipiktinimą, jeigu nesilaikys rinkimų pažado atsisakyti graikų gyvenimą apsunkinusio griežto taupymo. Per penkerius nuosmukio ir taupymo metus graikų gyvenimo lygis smarkiai smuko, kas ketvirtas graikas neturi darbo.

Galimas Graikijos išėjimas iš euro zonos temdo derybas su Briuseliu, tačiau euro zonos partneriai nelinkę daryti nuolaidų graikams, nes bijo, kad užkratas gali išplisti ir į kitas skolų paveiktas euro zonos šalis.

Nesupranta graikų

43 metų Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos viceprezidentas, žino, kaip vairuoti šalį per finansinius sunkumus. Jis buvo ministras pirmininkas, kai 2009 metais Latviją apėmė finansų krizė, ir nedelsdamas 30 proc. sumažino valstybės tarnautojų, o likusiesiems nurėžė algas 40 procentų. Po dvejų metų Latvijos ekonomika vėl augo. V. Dombrovskis laikosi labai griežtos pozicijos ginčuose su Graikija ir ją grindžia savo paties politine praeitimi. Graikų jis nesupranta.

Prieš rinkimus sausį padėtis Graikijoje jau taisėsi. Vyriausybė gaudavo daugiau pinigų, nei jų išleisdavo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad šalis padarė "įspūdingą pažangą". Tuo metu Atėnai turėjo geras galimybes gauti naują paramą iš Briuselio, o ji būtų leidusi vyriausybei daugiau manevruoti ir pačiai priimti su biudžetu susijusius sprendimus.

Tačiau premjeru tapus A. Tsiprui radikaliai viskas pasikeitė. Daugelis graikų liovėsi mokėję mokesčius arba ėmė mokėti mažiau, laukdami mokesčių sumažinimo, kurį jis pažadėjo per rinkimų kampaniją. Kompanijos sumažino investicijas bijodamos kairiųjų vyriausybės. Rezultatas - atsivėrė biudžeto skylės, kokios visuomet ir buvo. Žingsniai, kuriuos padarė naujoji graikų vyriausybė, sunaikino bet kokias viltis apie didesnę veikimo laisvę. Žinovai sako, jog graikai nebeturi jokios kitos išeities, kaip tik prašyti trečios gelbėjimo programos.

Europos bankai, kompanijos ir vyriausybės rengiasi blogiausiam scenarijui, kuris net neaptartas euro zonos statutuose - "Grexitu" vadinamam Graikijos išėjimui iš euro zonos. Per derybas apie tai nekalbama, bet tokia baigtis laikoma kaip niekada realia, tad visos šalys karštligiškai skaičiuoja, kokie būtų padariniai.

Išloštų turizmas ir eksportas

Jei Graikija iškristų iš euro zonos, vyriausybė per vieną naktį turėtų paleisti į apyvartą naujus pinigus, o jie tą pačią akimirką nuvertėtų euro atžvilgiu. Bent jau pati pradžia būtų visiškai chaotiška. Pavojingai susvyruotų bankai, sparčiai kiltų palūkanos, bankrutuotų kompanijos. Nemokiųjų skaičius 2015 metais padidėtų 50 proc. ir dar papildomai 30 proc. kitais metais. Greičiausiai bankrutuotų net didžiausia valstybinė šalies elektros kompanija PPC.

Kad žmonės galvotrūkčiais nepultų į bankus, šalis turėtų laikinai įvesti pinigų srautų kontrolę. Pervedimai į užsienį būtų uždrausti, bankomatuose nustatyti išėmimo limitai, sustabdyti tiekimo kontraktai. Visai įmanoma, kad užsienietiški vaistai ir maisto produktai būtų prieinami tik juodojoje rinkoje ir tik už tvirtą valiutą.

Vienas devalvacijos padarinys galėtų būti tas, kad Graikijos skola pakiltų nuo dabartinio 175 proc. iki 230 proc. bendrojo vidaus produkto. Nebegalėdami mokėti skolos, Atėnai bent iš dalies taptų nemokūs.

Sunku pasakyti, kaip į tokią situaciją reaguotų žmonės. 2001 metais Argentinai paskelbus bankrotą, gatvėse kilo riaušės ir plėšimai. Argentinos pavyzdys taip pat rodo, kaip ilgai po tokių krizių ekonomika trunka atsigauti. Dešimtys tūkstančių argentiniečių, daugelis gerai išsilavinę, paliko šalį. Daug graikų padarytų tą patį. Pasitikėjimas tarptautiniais investuotojais taip pat susvyruotų. Ko gero, Graikijos vyriausybė daugelį metų susidurtų su problema, kur gauti pinigų.

Tačiau nauja pigesnė valiuta sukurtų ir kai kurių galimybių. Ji staiga padarytų graikišką eksportą daug pigesnį. Galbūt galėtų atsigauti prieš keletą metų išnykusi tekstilės pramonė. Šalis laimėtų ir iš pigių atostogų pasiūlymų. Šiuo metu daug atostogų vietų Graikijoje pralaimi, nes kainos mažesnės kaimynėje Turkijoje, nors dangaus ir jūros mėlis tas pats.

Drachmos sugrįžimas būtų palankus eksportui ir turizmui, bet, kai kurių žinovų manymu, ilgalaikėje perspektyvoje tai nieko neduotų Graikijai, nes devalvacija nepakeistų Graikijos struktūrinių problemų. Euro atsisakymas Graikijai kainuotų daugiau nei reformų tąsa. Tik Graikijos vyriausybė gautų vieną svarbią privilegiją - galėtų spausdinti tiek pinigų, kiek jai reikėtų pažadams tesėti.

Europos dilema

Euro zona ir Europos centrinis bankas turi priemonių pinigų sąjungai apginti. Europos stabilumo mechanizmas jau įrodė esantis veiksmingas įrankis skubiai aprūpinant šalis lėšomis ir prireikus galėtų būti panaudotas. Didžioji dalis ten esančių pusė trilijono eurų nepaliesti. TVF gyrė euro grupę, kad pastatė ugniasienę, kuri neleis su "Grexitu" susijusiems neramumams išplisti į kitas šalis.

Dar svarbiau, kad euro zonos periferijoje esančios šalys nebėra tokios pažeidžiamos kaip 2010 metais, kai pratrūko euro krizė. Tačiau finansiniai praradimai laukia tų šalių, kurios paskolino Graikijai pinigų. Vokietija tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja beveik 65 mlrd. eurų šių paskolų. Jei Graikija paliks pinigų sąjungą, didelė dalis šių pinigų išgaruos visiems laikams.

Politinė žala, be abejo, bus daug didesnė. Graikijos pasitraukimas būtų didelis Europos lyderių pralaimėjimas. Pastaruosius penkerius metus jie mėgino išlaikyti Graikiją euro zonoje kone bet kokia kaina. Jei šalis iš jos išeis, yra pavojus, kad pasuks suartėjimo su Rusija ar Kinija keliu.

Graikijos ekonomikos skaičiai

* Nedarbas siekia 25 proc., jaunimo nedarbas - beveik 50 proc. (Europos vidurkis - 11,4 ir 23 proc.).

* Ekonomika nuo krizės pradžios susitraukė 25 procentais.

* Valstybės skola sudaro 175 proc. bendrojo vidaus produkto.

* Šalis pasiskolino iš Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo 240 mlrd. eurų.

"Der Spiegel", BBC, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"