TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas padės F. Hollande'ui kautis prieš „Islamo valstybę“?

2015 11 25 8:50
F. Hollande'as Sipa/Scanpix nuotrauka

Pasižadėjęs nubausti „Islamo valstybę“ už lapkričio 13 d. išpuolį Paryžiuje, Francois Hollande'as ėmė skubiai ieškoti sąjungininkų ir burti „plačią koaliciją“, kurioje jis norėtų matyti ir Rusiją. Tačiau įgyvendinti šiuos siekius gali būti sudėtinga, nes potencialūs F. Hollande'o sąjungininkai gana skirtingai apibrėžia karo prieš teroristų „kalifatą“ tikslus ir priemones.

Prancūzai teigiamai įvertino savo prezidento veiksmus po išpuolių Paryžiuje. F. Hollande'o populiarumas išaugo nuo 25 iki 33 proc. Jo ryžtą sunaikinti „Islamo valstybę“ sveikino tiek daugelis prancūzų, tiek ir didžiųjų valstybių lyderiai, kurie vienbalsiai reiškė solidarumą su Prancūziją ir žadėjo paramą kare prieš džihadistus.

Siekdamas pasinaudoti šiuo vienybės ir solidarumo momentu, F. Hollande'as paskyrė virtinę susitikimų su kitų valstybių lyderiais, kad paskatintų juos kuo greičiau imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų ir neapsiriboti vien žodžiais reiškiama parama.

Iš principo, visi potencialūs sąjungininkai, kuriuos į savo „plačiąją koaliciją“ nori įtraukti F. Hollande'as, sutinka, kad teroristų „kalifatas“ turėtų būti sunaikintas, o karas Sirijoje baigtas, tačiau JAV, Rusija, Vokietija ir Didžioji Britanija laikosi gana skirtingų nuomonių dėl to, kaip įgyvendinti šiuos tikslus ir netgi dėl to, koks turi būti galutinis susitarimas, padėsiantis nutraukti Siriją niokojantį pilietinį karą.

Didžioji Britanija

Pirmiausiai F. Hollande'as susitiko su artimiausiu sąjungininku – britų premjeru Davidu Cameronu, kuris viešai pareiškė jaučiąs gėdą dėl to, kad britų karo lėktuvai dar nebombarduoja džihadistų kartu su prancūzų aviacija. Šį trūkumą jis kompensavo duodamas prancūzų pajėgoms leidimą naudotis britų karinių oro pajėgų baze Kipre. Prancūzų karo lėktuvai taip pat galės ore pildytis degalus iš Karališkųjų oro pajėgų orlaivių. D. Cameronas taip pat pareiškė, kad jei tik Britanijoje bus įsiklausyta į jo nuomonę, britų aviacija tuoj pat prisijungs prie prancūzų operacijos Sirijoje.

Tačiau net ir tarp artimiausių sąjungininkų yra tam tikrų nesutarimų. Pavyzdžiui, D. Cameronas akcentuoją itin opią Prancūzijai problemą – iš Europos kilusių džihadistų grįžimą į Senąjį žemyną. Neoficialiais duomenimis, Prancūzija yra didžiausia džihadistų „eksportuotoja“ tarp Europos valstybių. Manoma, kad Sirijoje kaunasi apie 3 000 iš Prancūzijos kilusių kovotojų. Praėjusią savaitę vykusiame G20 susitikime D. Cameronas teigė, kad artimiausiu metu Didžioji Britanija surengs tarptautinę konferenciją, kurios metu paragins skirti daugiau lėšų migrantų iš Sirijos srautui stabdyti. Tai rodo, kad britai yra kur kas labiau linkusi sieti teroristų atvykimą į Europą, nei jų sąjungininkai Prancūzijoje.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Vakar įvykęs F. Hollande'o susitikimas su JAV prezidentu Baracku Obama buvo sudėtingesnis, nei Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu. JAV prezidentas šiuo metu patiria stiprų Respublikonų partijos spaudimą imtis aktyvesnių veiksmų Sirijoje. Prie šių raginimų prisidėjo ir pagrindinė Demokratų partijos kandidatė į prezidento postą Hillary Clinton. Be to, B. Obama yra vis labiau kritikuojamas už nenorą pripažinti, kad terorizmo ir migrantų antplūdžio problemos yra glaudžiai susijusios.

Iki šiol B. Obamai pavyko atsilaikyti prieš kritikus ir jis vis dar tvirtai laikosi pozicijos, kad JAV kariuomenė neturėtų pradėti antžeminės operacijos Sirijoje. JAV prezidentas sankcionavo tik labai riboto masto specialiosios paskirties dalinių veiksmus. Tuo metu F. Hollande'as kaip tik siekia aktyvesnio JAV pajėgų įsikišimo į karo veiksmus prieš džihadistus. Tačiau greičiausiai jam teks pasitenkinti gerokai kuklesne JAV parama – intensyvesniu „kalifato“ bombardavimu ir padidintu ginkluotės tiekimu nuosaikiajai Sirijos opozicijai. Po susitikimo F. Hollande'as pareiškė, kad abiejų valstybių aviacija intensyvins smūgius Sirijoje ir Irake bei intensyviau keisis žvalgybine informacija.

Rusija

Viena iš Prancūzijai kylančių problemų derybose su amerikiečiais – Rusijos vaidmuo kare prieš „Islamo valstybę“. Vašingtonas aiškiai neigiamai įvertino Rusijos sprendimą pradėti atskirą, su koalicijos pajėgomis nederinamą karinę operaciją Sirijoje. Praėjusią savaitę būta ženklų, kad Vašingtonas gali pradėti derinti savo poziciją dėl Sirijos su Maskva – trumpo B. Obamos susitikimo su Vladimiru Putinu metu JAV prezidentas užsiminė, kad neprieštarautų Jungtinių Tautų tarpininkavimui derybose dėl paliaubų Sirijoje, tačiau tarp JAV ir Rusijos išlieka kertinis nesutarimas – ar Basharas Assadas gali likti valdžioje, jei paliaubų susitarimas būtų pasirašytas.

Rusija kol kas nerodo jokių ženklų, kad sutiktų paaukoti pagrindinį savo sąjungininką Artimuosiuose Rytuose vardan geresnių santykių su Vašingtonu. Ne mažiau sudėtingi klausimai kyla ir dėl karinės operacijos Sirijoje. Rusijos ir JAV pajėgos visiškai nederina savo veiksmų prieš džihadistus ir tai kelia tam tikrą riziką abiems pusėms.

V. Putinas, pajutęs šansą „atitirpdyti“ santykius su europiečiais, ėmėsi aktyviai pirštis į sąjungininkus Prancūzijai. Paliepęs Rusijos kariškiams Sirijoje bendradarbiauti su prancūzų pajėgomis, kaip su „sąjungininkais“, V. Ptinas ėmėsi skaldyti koaliciją iš vidaus, apeidamas amerikiečius ir netiesiogiai ragindamas prancūzus svarstyti sąjungininkų „pakeitimo“ galimybę.

F. Hollande'o pasiūlyta „plačiosios koalicijos“ idėja yra parankiausia būtent Rusijai. Jei Prancūzija pripažintų Rusiją esant sąjungininke, Maskva galėtų tvirtinti, kad jos dalyvavimas Sirijos konflikte yra „įteisintas“ tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat padidintų Rusijos galimybes išlaikyti B. Assadą valdžioje. Tačiau svarbiausias Maskvos laimėjimas būtų tai, kad greičiausiai jai atsivertų galimybės derėtis dėl ES sankcijų panaikinimo, o agresijos Ukrainoje bei Gruzijoje klausimai būtų „įšaldyti“.

Pastarieji Prancūzijos ir Rusijos suartėjimo ženklai neramina Vašingtoną. „Seniausias JAV sąjungininkas“ (kaip amerikiečiai neseniai pavadino Prancūziją žaidžia diplomatinį žaidimą su Maskva ir kol kas net nesikreipė pagalbos į NATO sąjungininkus. Nors Prancūzija tradiciškai skeptiškai žiūrėdavo į įvairias JAV suburtas karines koalicijas, dabartinis suartėjimas su Maskva kelia rimtesnį susirūpinimą dėl to, kad būtent šiuo metu jis gali būti labai pasitarnauti Rusijos interesams.

Vokietija

Ne ką lengviau F. Hollande'ui bus derėtis ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel, su kuria Prancūzijos prezidentas trečiadienį susitiks Paryžiuje. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietija niekada neleido sau dalyvauti puolamojoje karinėje operacijoje užsienyje. Labiausiai tikėtina, kad šiuo atveju F. Hollande'as taip pat nesulauks karinės Berlyno paramos.

Migrantų antplūdžio suvaldymo atžvilgiu Vokietija taip pat negali pasiūlyti daug pagalbos. A. Merkel inicijuota „atvirų sienų“ politika nepasiteisino ir sulaukia vis daugiau kritikos ne tik iš kitų Europos valstybių, bet ir pačioje Vokietijoje. Atkurdamas patikrą Prancūzijos pasienyje F. Hollande'as taip pat nederino savo sprendimo su A. Merkel, kuriai Šengeno sienų atvirumas – vienas švenčiausių ES simbolių.

Santykių tvirtumui nepadeda ir tai, kad kaip parodė Paryžiaus išpuolis, informacijos apsikeitimas tarp Prancūzijos ir Vokietijos žvalgybos tarnybų yra visiškai neefektyvus. Daugiau Vokietija praktiškai neturi ką pasiūlyti F. Hollande'ui.

Turkija

Bene mažiausiai tikėtinas F. Hollande'o sąjungininkas kare prieš „Islamo valstybę“ yra Turkija. Greičiausiai tai suprantantis Paryžius oficialiai neparodė ketinimų ieškoti pagalbos Ankaroje.

Turkija – viena labiausiai Sirijos konflikto paliestų valstybių. Per šią šalį plūsta gigantiškas pabėgėlių srautas (kuriuo naudojasi ir džihadistai), pasienyje periodiškai kyla incidentai.

Nors Turkija nuo pradžių buvo tvirta B. Assado priešininkė ir viena pagrindinių nuosaikiosios Sirijos opozicijos rėmėjų, jos pozicija antidžihadistinės koalicijos atžvilgiu taip pat yra nevienareikšmiška. Viena vertus, Turkija leido JAV ir jų sąjungininkams naudotis savo karinių oro pajėgų bazėmis ir iš esmės pritaria operacijai, tačiau tuo pat metu ji labai nerimauja dėl to, kad vienais pagrindinių koalicijos sąjungininkų konflikto zonoje yra kurdų savigynos pajėgos, glaudžiai susijusios su Turkijoje uždrausta ir teroristais laikoma Kurdistano darbininkų partija. Ankara baiminasi, kad nugalėjus „Islamo valstybę“, kurdų kovotojai gali imtis kurti nepriklausomą Kurdistano valstybę Irako, Sirijos ir Turkijos teritorijų sankirtoje.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"