TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas paspaudė mygtuką?

2016 09 29 6:00
Tyrėjai neturi abejonių, kad Malaizijos oro linijų lėktuvą, skrendantį reisu MH17, numušė raketa, paleista iš prorusiškų separatistų teritorijoje buvusios "Buk" sistemos, atgabentos iš Rusijos ir skubiai grąžintos atgal. AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautinė tyrėjų komanda baigė dvejus metus trukusį tyrimą dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo žūties virš Rytų Ukrainos 2014 metų liepos 17 dieną ir paskelbė savo išvadas, tačiau labai abejojama, ar byla kada nors pasieks kokį nors teismą ir kaltininkai bus nubausti.

Tyrėjai nustatė, kad iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą reisu MH17 skrendantį lainerį numušė sistemos „Buk“ raketa, paleista iš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos. Žuvo visi lėktuve tuomet buvę 298 žmonės, daugiausia Olandijos piliečiai, o nuolaužos išsibarstė po Ukrainos kaimus ir laukus per daugelį kilometrų separatistų kontroliuojamame rajone. Tuo metu vyko intensyvios Ukrainos pajėgų ir separatistų kovos. Niekas deramai neapsaugojo katastrofos vietos, ją naršė kas norėjo. Vėliau net buvo rasta sudužusio lainerio dalis, vietos gyventojo panaudota sandėliukui pridengti. Iš Olandijos atvykę ekspertai susidūrė su sunkumais: kelią į katastrofos vietą jiems pastojo ginkluoti žmonės, jie ir sprendė, kada ir kur įleisti tyrėjus. Galiausiai aukų palaikų likučiai, daiktai bei nuolaužos buvo surinkti ir išgabenti į Olandiją.

Įkalčius baudžiamajai bylai rinko Olandijos prokuratūros vadovaujama Jungtinė tyrėjų komanda (JTK). Olandijos policija ir prokurorai bendradarbiavo su kolegomis teisininkais iš Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos. Rusija nebuvo šio tyrimo dalyvė.`

Pernai savo tyrimo išvadas paviešino Olandijos saugumo valdyba. Ji nustatė, kad lainerį numušė rusiška raketa 9M38, paleista iš modernios raketų „žemė-oras“ sistemos „Buk“ ir sprogusi per metrą nuo pilotų kabinos. Į ją įsmigus maždaug 800 įkaitusių fragmentų, iškart žuvo trys įgulos nariai, o laineris ore sutrupėjo į gabalus. Tačiau šis tyrimas nebuvo skirtas kaltinimams pateikti, tai turi padaryti prokurorai, surinkę įrodymus baudžiamajai bylai.

Įtariamųjų sąrašas ilgas

Tarptautiniai JTK tyrėjai nustatė tikslią vietą, iš kur raketa atskriejo – ji buvo paleista iš sistemos „Buk“, kuri stovėjo separatistų kontroliuojamoje teritorijoje prie Snežnojės kaimo. JTK surinko daug įrodymų, kad „Buk“ priklausė Rusijos Kursko mieste dislokuotai 53-iajai priešraketinės gynybos brigadai, buvo pervežta per Rusijos ir Ukrainos sieną, o paskui ant platformos nugabenta iš separatistų kontroliuojamo Donecko į Rytus. Liepos 17-osios pavakarę „Buk“ buvo iškrauta prie Snežnojės ir pastatyta laukuose piečiau miestelio. Iš šios sistemos buvo paleista raketa į lainerį, palaikius jį Ukrainos transportiniu karo lėktuvu. Kitą dieną anksti rytą „Buk“ buvo skubiai išgabenta per sieną atgal į Rusiją.

JTK išvados grindžiamos JAV palydoviniais duomenimis ir daugeliu užfiksuotų liudijimų, kaip „Buk“ riedėjo per separatistų ir Rusijos kariškių kontroliuojamus rajonus. Per vaizdo įrašą rusų kalba tyrėjai ragino visus liudytojus pateikti savo turimas žinias ir medžiagą.

Tyrėjai neidentifikavo „vyruko, kuris nuspaudė „Buk“ paleidimo mygtuką“, bet jiems žinomos Rusijos kariškių iš 53-iosios Kursko brigados pavardės. Tie žmonės sudaro gana didelį įtariamųjų ratą.

Šios pavardės išplaukė iš britų vadovaujamo internetinio tyrimo komandos „Bellingcat“. Pernai gruodį „Bellingcat“ perdavė Olandijos prokurorams išsamų maždaug 100 dalyvauti galėjusių Rusijos kareivių ir karininkų dosjė. „Bellingcat“ jį sudarė iš atvirai prieinamų šaltinių, įskaitant socialiniuose tinkluose rusų kareivių paskelbtas nuotraukas, fiksuojančias, kaip jų karinė vilkstinė traukė Ukrainos sienos link.

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo maždaug 3500 separatistų pokalbių telefonu. Viename jų užduodamas klausimas, ką daryti su ką tik iš Rusijos atvežta „Buk“. Kitame separatistas praneša, kad vienas „Buk“ komandos narių liko prie Snežnojės ir jį reikia paimti. Dar viename pokalbyje liepos 18-osios rytą, kai „Buk“ iškeliavo atgal į Rusiją, separatistas mini „vakar įvykusį jovalą“.

Lainerio nuolaužos išsibarstė didžiuliame plote separatistų kontroliuojamame Donecke.

Šiuos ir kitus duomenis papildo dar vienas iškalbingas faktas – iškart po MH17 dingimo separatistų lyderis Igoris Girkinas, Rusijos armijos veteranas, pasigyrė, kad jo pajėgos numušė Ukrainos transportinį karo lėktuvą. Jis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti rūkstantys dūmai, ir prierašą: „Mes juos įspėjome – nelįskit į mūsų dangų.“ Paaiškėjus, kad numuštas keleivinis laineris su žmonėmis, ši medžiaga labai staigiai buvo pašalinta iš Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“.

Ekspertai gerai žino, kad „Buk“ sistemai paleisti reikia mažiausiai 3 ar 4 žmonių. Nors konkrečios kariškių pavardės JTK pranešime neįvardytos, jas tikimasi įtraukti į baudžiamąją bylą ateityje. Tyrėjams vadovavęs Olandijos prokuroras Fredas Westerbeke anksčiau yra sakęs, kad jo komanda analizuoja katastrofos vietoje rastas lainerio nuolaužas bei balistiką ir turi „ilgą asmenų sąrašą“. Tačiau prokurorai buvo užsiminę ir apie tai, jog neišspręsti teisiniai klausimai gali sutrukdyti bylai pasiekti teismą.

Rusija blokuoja tarptautinį tribunolą

2015 metais Nyderlandai pasiūlė tam tikslui sukurti Jungtinių Tautų (JT) tribunolą, bet Rusija turi veto teisę JT Saugumo Taryboje šiam žingsniui blokuoti. Rusijos ambasadorius JT tuomet aiškino, kad per anksti steigti tarptautinį tribunolą ir kad tokio žingsnio šalininkams Vakaruose „politiniai tikslai svarbesni už praktinius“.

Olandijos užsienio reikalų ministro Berto Koenderso vizitas Maskvoje buvo be rezultatų. Prokurorai nuo 2014 metų spalio siekė teisinės Maskvos pagalbos ir patys savaitę lankėsi Rusijoje, tačiau „negavo atsakymų į visus klausimus“.

Olandijos diplomatijos ekspertas ir komentatorius Robertas van de Roeras, kaip ir daugelis kitų, netiki, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendradarbiaus su tribunolu arba perduos Hagos teismui galimus įtariamuosius. Olandijos vyriausybės požiūrį į šitiek civilių gyvybių nusinešusį nusikaltimą jis apibūdino kaip „biurokratinį, laikantis vien tik įstatymo raidės“.

„Bijau, kad tai baigsis panašiai kaip Lokerbio byla“, – sakė R. van de Roeras, turėdamas galvoje 1988-ųjų katastrofą, kai virš Škotijos miestelio buvo susprogdintas „Pan Am“ keleivinis lėktuvas, bet taip ir neatskleista, ar 2001 metais nuteistas Abdelbasetas al-Megrahi buvo vienintelis kaltininkas.

Vis dėlto Malaizijos ministras pirmininkas Najibas Razakas vylėsi, kad po šio tyrimo jame dalyvaujančios šalys nedelsdamos sukurs veiksmų planą. „Mes ir toliau sieksime patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis“, – pareiškė jis.

Maskvos versijos keičiasi

Rusija visą kaltę verčia Ukrainai, be to, kaitalioja savo versijas apie lainerio numušimą.

Iškart po tragedijos Rusijos gynybos ministerija paskelbė turinti duomenų apie lėktuvą, kuris buvo priartėjęs prie maždaug 10 km aukštyje skrendančio „Boeing 777“ ir jį pašovė. Maskva tikino, kad tai buvo Ukrainos karo lėktuvas.

Pirmadienį, prieš skelbiant JTK išvadas, ta pati Rusijos gynybos ministerija pateikė jau kitus duomenis, jos tvirtinimu, rodančius, kad jokie oro objektai nebuvo priartėję prie lainerio. Taigi iš šios Rusijos oro pajėgų generolo majoro Andrejaus Kobano prezentacijos „lėktuvas“ jau dingęs, pasikeitęs ir MH17 maršrutas.

Kariškio teigimu, jei raketa būtų priartėjusi prie lainerio iš Rytų pusės, Rusijos radiolokatoriai būtų tai parodę. Bet jam labai įtartina tai, kad Ukraina iki šiol nepaskelbia savo radiolokatorių rodmenų. „Iš to, kad Ukrainos valdžia iki šiol nepaskelbė savo turimos informacijos, galime daryti išvadą, kad jeigu tai buvo „Buk“ raketa, ji turėjo būti paleista iš Ukrainos pajėgų kontroliuojamos vietos“, – sakė A. Kobanas.

Kažin ar galima tikėti Rusijos atstovais, nes Maskva visomis išgalėmis kratosi atsakomybės už lainerio numušimą, kuris turėjo įtakos Europos Sąjungos ir JAV sprendimui taikyti Rusijai sankcijas. Be to, Rusijos pareigūnai nesibodi akiplėšiškai meluoti net iš aukščiausių tribūnų. Prezidentas V. Putinas ne kartą buvo demaskuotas kaip melagis. Ko verti vien jau „žalieji žmogeliukai“, kuriuos jis pasiuntė į Krymą be atpažinimo ženklų, o vėliau išdidžiai prisipažino, kad tai buvo Kremliaus specialiosios pajėgos. Jos užėmė Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį dar prieš visus „demokratiškus“ referendumus, neva išreiškiančius žmonių valią.

Taip pat V. Putinas iki šiol nepripažįsta, kad Rusijos kariškiai ir reguliariosios kariuomenės daliniai laisvai veikia Rytų Ukrainoje, kada nori kerta sieną, per ją siunčia ginklus, tankus, raketas ir kadrus, kurie vadovauja separatistams. Rusijos specialiųjų tarnybų, žvalgybų ir armijos atstovai laisvai veikia separatistų rajonuose, kurie pastaraisiais metais virto tiesiog Rusijos okupuota teritorija. Kai kurių separatistus instruktuojančių ir dažnai Donecke besilankančių Rusijos generolų pavardės puikiai žinomos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"