TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kas per daug, tas nesveika

2012 06 27 6:34

Tai supratusi Kubos valdžia užsimojo uždėti muitą maisto produktams, kuriuos lėktuvais atsiveždavo salos svečiai ir piliečiai. Šis žingsnis sukėlė paniką tarp restoranų savininkų ir kubiečių, iš JAV gaudavusių maisto siuntų.

Havanos oro uosto antrasis terminalas pastarosiomis dienomis atrodė sausakimšas. Kuba visai neseniai vėl įvedė muito mokesčius visam importuojamam maistui. Tad kubiečiai - verslininkai ir paprasti žmonės - grūmėsi dėl kiekvieno papildomo kąsnelio, kurį į šalį galėjo atsivežti dar prieš įsigaliojant naujoms taisyklėms.

Paskutinę dieną prieš mokesčius skrydžių iš Jungtinių Valstijų skaičius padvigubėjo iki 22. Oro linijoms teko surasti dešimt papildomų lėktuvų vien bagažui pervežti ir, pasak oro uosto pareigūnų, didžiąją dalį siuntų sudarė maistas. 

Nuo 2008 metų keleiviams, atvykstantiems į Kubą, buvo leidžiama vežtis maisto nekomerciniams tikslams be jokių muitų. Ši laikina priemonė buvo skirta nuo smarkių uraganų nukentėjusioms ir sunkiai galą su galu suduriančioms šeimoms, kurias tokiu būdu galėjo paremti užsienyje gyvenantys giminaičiai.

Tačiau po kurio laiko nepriteklių kamuojamoje šalyje tai virto pasipelnymo šaltiniu. "Iš pradžių vežiau siuntinius kubiečių giminaičiams, tai buvo nedideli paketėliai. Dabar viskas, ką gabenu, skirta verslui", - pasakojo kubiečių kilmės amerikietis Eduardo, kuris į Majamį skrenda kas dvi savaites. Jis - vienas iš daugelio kurjerių, vadinamųjų mulų, kurie dirba agentūroms ir iš užsienio, dažniausiai Jungtinių Valstijų, gabena viską, ko prireikia vietos žmonėms, - nuo maisto iki pinigų.

Maisto siuntų sumažės

Nors importas komerciniais tikslais ir draudžiamas, valdžia jau kurį laiką suteikia daugiau laisvės privačiam sektoriui. Nuo 2010 metų, kai buvo leista imtis savo verslo, išduota per 370 tūkst. licencijų smulkiesiems verslininkams. Naujai išdygę versliukai, dažniausiai šeimų restoranai, vadinami "paladares", kliaujasi tokiais "mulais". Anot Eduardo, agentūrai jis sumoka 130 dolerių ir ji sutvarko viską - nuo lėktuvų bilietų iki užsakymų. Paprastai skrydis į Kubą kainuoja per 500 dolerių. "Agentūrai gabenu 20 kilogramų sveriantį bagažą, o kitiems savo klientams vežu tiek daiktų, kiek tik telpa į mano rankinį bagažą", - "mulo" darbą apibūdina Eduardo. 

Tačiau nuo šiol teks suktis kitaip, nes vėl atsirado mokesčiai maistui. Jų dydis priklauso nuo siuntos svorio ir vertės. Anot Eduardo, maisto kol kas neapsimoka vežti, nes jis sveria daug, taigi pelno būtų mažai. Kur kas geriau iš Amerikos skraidinti grynuosius pinigus ir drabužius.

Naujiesiems restoranų savininkams tokia politika visiškai neparanki. Kubos valstybinėse parduotuvėse prekių pasirinkimas ribotas, mat komunistų partija draudžia prekybą su Jungtinėmis Valstijomis. Iki dabar prekių trūkumą išlygindavo "mulai".

Meksikietiško restorano savininkė Angela Hernandez skundėsi, kad anksčiau prieskonius, kokių Kuboje nėra, siųsdavosi iš Meksikos ir JAV. "Toks buvo gyvenimo būdas. Žmonės minta iš to, ką siunčiasi. Dabar jie labai nerimauja... Kol kas dar turiu prieskonių, tačiau turėsiu sugalvoti būdą, kaip jų gauti, kai jie baigsis. O galbūt išbraukti tam tikrus patiekalus iš meniu", - sakė ji.

Skubėjo pirktis atsargų

Kiti restoranų savininkai iš karto suskubo rūpintis atsargomis. "Įsigijome aštrių padažų, sūrių - to, ko čia negausi. Nusipirkau kur kas daugiau nei įprastai saldiklių ir druskos, t. y. produktų, kurie ilgiau išlieka švieži", - pasakojo Havanos senamiestyje atidaryto restorano savininkas Miguelis Angelis Moralesas. Jam produktų iš JAV atvežė sesuo.

Buvęs Fidelio Castro virtuvės šefas Tomasas Erasmo pats keliaudavo į užsienį, kur įsigydavo retų produktų, pavyzdžiui, džiovintų grybų. Nors ir apimtas panikos, aukščiausios klasės virėjas, neseniai atidaręs nuosavą restoraną, tvirtina, kad didesnį smūgį dėl maistui taikomų muitų pajus ne užkandinių savininkai, o paprasti Kubos gyventojai. Anot jo, daugybė "mulų" maistą neteisėtai parduodavo, o valstybė prarasdavo pajamas iš savo parduotuvių.

Tačiau vis dėlto daugiausia maisto buvo gabenama "pagal paskirtį", t. y. siekiant padėti skurdžiau gyvenančioms šeimoms. Dar prieš įsigaliojant naujiems muitams Havanos oro uoste daugybė žmonių nešėsi siuntas, pažymėtas etiketėmis "Maistas". Paprasti žmonės skundėsi, kad valdžia turėtų puikiausiai atskirti, kas veža maistą savo artimiesiems, o kas - siekdami parduoti. Tas pats "mulas" Eduardo tikina, kad ilgai neužtruks, kol suras naujus tiekimo maršrutus, galbūt tik už šiek tiek didesnę kainą.

Valstybė iki šiol reguliuoja apie 90 proc. ekonomikos. Krašto lyderiai sparčiai sensta - birželio pradžioje 81-eri sukako prezidentui Rauliui Castro, jo brolis Fidelis, salą valdęs 49 metus, yra 85 metų. Jų vyriausias brolis Ramonas skaičiuoja 87-uosius, o sesuo Angela mirė vasarį būdama 88 metų. Tad dauguma kubiečių norėtų, kad reformas lyderiai vykdytų greičiau, kol dar neišėjo anapilin.

Ekonomika išlieka uždara, kraštas - įsiskolinęs, sala priklauso nuo Venesuelos prezidento Hugo Chavezo pagalbos tiekiant naftą ir surandant investicijų. Kas bus, jei mirs šis lyderis, niekaip neatsikratantis vėžio, Kubos gyventojai nė nenori pagalvoti.

BBC, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"