TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kasperskis prieš "Facebook'ą"

2013 10 09 6:00
J.Kasperskis sulaukė kaltinimų, kad dirba Kremliaus užsakymu. Lenta.ru nuotrauka

Didžiausia Rusijos privati kibernetinio saugumo firma "Kasperskio laboratorija", įsikūrusi Rusijoje, bet registruota Jungtinėje Karalystėje, yra ir viena pasaulinių lyderių šioje srityje. Jos vadovui Jevgenijui Kasperskiui, buvusiam sovietiniam karininkui, tapusiam programinės įrangos magnatu ir užsitraukusiam vieno pavojingiausių pasaulyje žmonių vertinimą, mesti įtarimai, kad jis dirba Kremliui ir Rusijos žvalgybai - Federalinei saugumo tarnybai (FST).

J.Kasperskis pasisako už skaitmeninius pasus, mažesnį interneto vartotojų anonimiškumą, prieš feisbuką ir kitus socialinius tinklus. Pernai J.Kasperskio kompanija demaskavo prieš Irano branduolinę programą paleistą amerikiečių trojėną "Flame". Interviu su J.Kasperskiu paskelbė lenta.ru. Pateikiame jį sutrumpintą.

Jūsų laiškų niekas neskaito

- Jūs pavadinote buvusį CŽV darbuotoją Edwardą Snowdeną niekšeliu, o jo demaskavimą - smulkme. Ką turite galvoje?

- Jis atskleidė dvejopą medžiagą: apie interneto stebėseną ir valstybinių organizacijų šnipinėjimą. Tiems, kuriems rūpėjo, apie internetą viskas seniai buvo žinoma. Rusijoje veikia SORM (techninių priemonių sistema, skirta operatyvinėms funkcijoms), Švedija priėmė specialų įstatymą, pagal kurį specialiosios tarnybos turi priėjimą prie srauto, einančio per Švediją, ir gali perduoti jį kitoms šalims. Tai reiškia, kad jos gali sekti srautą iš Rusijos ir perduoti JAV. Internetą stebi įvairios specialiosios tarnybos įvairiose šalyse.

- Juk tai senas baubas, kad specialiosios tarnybos skaito visus ir viską internete, ir net jei buvo kokių nors įrodymų, jų niekas nepastebėjo.

- Nejaugi manote, kad specialiosios tarnybos iš tiesų turi tiek akių, kad gali stebėti viską? Žinoma, ne. Jos man nepraneša, bet greičiausiai pradeda stebėti, kai tiria sunkius nusikaltimus. Kartais tai daro visiškai teisėtai - su teismo leidimu. Bet gali būti, kad seka ir žmones, supančius įtariamąjį. O tai, kad skaito jūsų laiškus - nesąmonė. Kai kurių karštųjų taškų, karštųjų asmenų stebėsena vykdoma visose šalyse.

- Tada klausimas, koks yra tų karštųjų asmenų ratas?

- Sunku pasakyti. Privatumas skirstomas į tris zonas. Pirmoji - tai, ką jūs pats apie save pateikiate internete. Jei informacija paimta iš jūsų puslapio, pats sau esate piktasis Buratinas. Kita dalis - tai, kas yra jūsų kompiuteryje, mobiliajame telefone, asmeninė informacija, esanti jūsų asmeninėje įrangoje. Ją saugo įstatymas. Ir jei kas nors ten lenda, tai daryti gali tik su teismo leidimu tiriant baudžiamąją bylą. O trečia yra tai, kas per vidurį - ką jūs išsiuntėte internete paštu, per "Google", "Skype", ICQ. Kiek suprantu, įvairios šalys skirtingai reguliuoja šį viduriuką. Nežinau, gerai ar blogai, kad specialiosios tarnybos stebėjo internetą ir rinko informaciją. Kiek buvo teroro išpuolių JAV po Rugsėjo 11-osios? Vienas. Ar tai byloja apie sistemos efektyvumą? Viena vertus, kiek galėjo būti teroro aukų, kita vertus, milijardai žmonių buvo po gaubtu. Kas blogiau, nesiimu spręsti.

Iš tiesų amerikiečių ir daugelio kitų specialiųjų tarnybų veiksmai yra ties leistina riba. Visi sutaria, kad teisinga kovoti su terorizmu, ginti nacionalinius interesus, bet kai peržengiama tam tikra riba, tuomet net darbuotojai liaunasi buvę lojalūs. Kuo labiau specialiosios tarnybos priartėja prie šios ribos arba ją peržengia, tuo didesnė tikimybė, kad rasis kas nors, kas nutars tapti Holivudo herojumi.

Visuomenė nepriima išdavystės

- O kodėl jis - niekšelis?

- Atleiskit, o kas pagal Dantę atsiduria devintajame pragaro rate? Išdavikai.

- Tačiau juk jis veikė vadovaudamasis humanistiniais sumetimais.

- (Atsidūsta.) Aš nepateisinu tokių dalykų kaip išdavystė. Kad ir kaip ji pasireiškia. Sutinku su Michailu Velleriu, kad išdavystės žmonių sociumas nepriima. Išdavikus atstumia net tie, kuriems šie pasitarnavo. Tai sociumo savigyna.

- Jeigu jis būtų išdavęs menką grupelę...

- Jis išdavė savo šalį.

- Kodėl tuomet Rusija jį taip aktyviai gina?

- Viena vertus, galbūt jį priglaudė, kita vertus, galbūt nežinojo, ką su juo daryti.

- Kodėl neatidavus jo Amerikai?

- Po skandalo su Sergejumi Magnitskiu? Kai ten pabėgo mūsų sovietiniai ir rusiški išdavikai? Tokį atiduoti - prarasti veidą.

- Kodėl jo demaskavimas nesukėlė ypatingo susidomėjimo Rusijoje?

- Visuomenei apskritai tas pats. Esu klausęs kelių šimtų žmonių auditorijos, kas iš jų atsisakė visuomeninės paslaugos arba ketina tai padaryti dėl šio skandalo. Pakyla dvi ar trys rankos.

Estiją puolė ne Kremlius

- Jus kaltina bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

- Bendradarbiavimas būna įvairus. Mes bendradarbiaujame ne tik su FST, bet ir su amerikiečiais, brazilais, įvairiomis Europos agentūromis saugumo ir kibernetinio nusikalstamumo klausimais. Turime grupę ekspertų, kurie "laužia kodus" geriau už visus pasaulyje, nebent tik FTB lenkia. Pas mus ateina ir klausia: "Vaikinai, kas tai?" Ir mes atsakome. Neturime galimybių vykdyti detektyvinių tyrimų, tai ne mūsų darbas, bet suteikiame informacijos, kuria vadovaudamiesi jie toliau gaudo nusikaltėlius. Arba atvirkščiai - matome kokią nors informaciją, kuri gali būti jiems įdomi, ir ją atiduodame.

- Žmonės gali būti nusikaltėliai tik valstybės akimis, o iš tikrųjų tokie nebūti.

- Tie, kurie pakliūva mums į rankas, gryniausi nusikaltėliai, vagiantys pinigus arba informaciją, kuri vėliau lengvai konvertuojama į pinigus. Tai arba šnipinėjimas, arba DDoS аtakos. Opozicija, kuri siųs trojėnus kitai opozicijai - nusikaltėlė. Tai Baudžiamojo kodekso 272, 273 straipsniai.

- Sakėte, kad per Dūmos rinkimus 2011 metais didžiosios žiniasklaidos priemonės patyrė ne DDoS atakas, o tiesiog nesusidorojo su lankytojų antplūdžiu į savo svetaines.

- Pirmąją dieną "Kommersant" neišlaikė dėl techninių problemų, o kitą dieną matome: eina geros DDoS аtakos.

- Kas jas rengė prieš žiniasklaidos priemones?

- Pasikapstėme, bet nieko neradome. Padaryta labai išmaniai. Mes neturime galimybių kasti giliau: pasiekti interneto tiekėjus, reikalauti, kad mobiliųjų operatoriai suteiktų informacijos, kas, kur prisijungė.

- O kokios nors garantuotos apsaugos nuo DDoS аtakų nėra?

- Tai priklauso nuo to, kokia ta ataka. Jeigu ji kriminalinė, apsaugą galime sukurti. Bet mums reikia laiko srauto, pakeitimų analizei ir sprendimui, kad vyksta DDoS аtaka, priimti. Pavyzdžiui, Estijos vyriausybinių serverių puolimas 2007 metais buvo toks stiprus, kad "užmušė" kanalą.

- Manoma, kad šią ataką rėmė mūsų valstybė.

- Ne, tai buvo rusų spameriai. Kibernetiniai nusikaltėliai susitarė savo forumuose ir nusprendė "nulaužti" Estiją. Gal tai ir buvo Kremliaus suplanuota akcija, bet aš netikiu. Jokių ekonominių sankcijų neįvedė, jokių rimtų žingsnių Rusija nežengė. Tik verslas atitraukė investicijas, ir estiškos prekės dingo iš parduotuvių.

Baisu įleisti vaiką į internetą

- Jūs siūlote labiau suvaržyti internautų teises?

- Internetas - tai visiškai nauja žmonių, verslo ir valstybių tarpusavio santykių sritis. Čia reikia kokio nors vidinio reguliavimo, kitaip internetas taps tuo, kuo ir tapo.

- O kas internete ne taip? Man, pavyzdžiui, viskas tinka.

- Dešimtąjį dešimtmetį įleisti vaiką į internetą su naršykle nebuvo baisu. Nuo 2000-ųjų - jau baisu.

- Jūs apie pornografiją ar apie ką kita?

- Apie viską. Apie turinį, kuris griūva, kuris man kategoriškai nereikalingas, nemalonus. Apie tai, kad turiu nuolat vartoti savo vardo antivirusą. Iš tiesų mano darbas visuomenei nereikalingas, tai asenizatoriaus darbas - valyti tą šūdą, kuris neturėtų išlįsti. Iš tiesų kai kalbu apie internetinius pasus, pakertu savo kompanijos verslą. Nes jeigu elgesio internete taisyklės bus labiau reguliuojamos, mano darbas bus mažiau reikalingas. Nesiūlau reguliuoti visko, o tik padalyti internetą į kelias sistemas, zonas. Pirmoji - laisva, kurioje internetinis pasas nereikalingas. Paštą skaityti, su draugais bendrauti, kam nors skaipu skambinti - prašom. Tinklaraščiai ir žiniaskalida - tai vidurinė zona. O ten, kur vyksta veiksmai, susiję su internetine bankininkyste, rezervavimu, finansais, viešomis kalbomis, kur jūsų veiksmai gali padaryti tretiesiems asmenims žalos - fizinės, moralinės, ekonominės, būkite malonūs ir parodykite pasą. Taip pat kaip įprastame gyvenime: banke, oro uoste, rinkimuose rodote pasą. Prie internetinių pasų anksčiau ar vėliau prieis visos demokratinės valstybės.

- Kibernetiniai nusikaltėliai tikriausiai ras būdų, kaip apeiti apsaugą.

- Yra biometrinės sistemos, į kurias dar neįsilaužta, jos garantuoja, kad tai būtent tas asmuo. Kita vertus, elektroninė paslauga, kurios reikia žmogui, patvirtina, kad būtent tai ir yra ta paslauga, ne klastotė.

- Jei kalbame apie finansines operacijas, tai būtų protinga, bet pritaikius ir tinklaraščiams, jūs tiesiog palengvintumėte specialiųjų tarnybų darbą. Tinklaraštininkai ir be to gauna nuobaudų, kad policininkus pravardžiuoja.

- Tai įžeidimas. O jeigu aikštėje per garsiakalbį pasakysiu tą patį?

- Na ir puiku. Tai ne įžeidimas, o asmeninė nuomonė.

- Jei nueisiu į aikštę, kurioje susirinko daug žmonių, ir apie jus pasakysiu tą patį, jūs galite paduoti mane į teismą. Įstatymas numato atsakomybę už tokius veiksmus. Manau, kad nesvarbu, aikštėje ar internete atliekami tokie veiksmai. Jeigu apie mane sakoma viešai, turiu teisę kreiptis į teismą.

Valstybė privalo reguliuoti

- Rusijoje esama problemų dėl įstatymų, o internete vis dėlto yra daugiau laisvės.

- Valstybė privalo reguliuoti internetą, bet, ko gero, neturi nueiti per toli. Reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, neraginu kurti diktatūros. Kuo internetas skiriasi nuo įprasto gyvenimo? Jeigu įprastame gyvenime asmeniui iki 21 metų uždrausta parduoti alkoholį, internete turi galioti tos pačios taisyklės. "Šikimas" komentaruose tiesiog atsipyko! Reikia traukti administracinėn atsakomybėn už tai, ką žmonės ten krečia. O kaip juos iš ten ištraukti? Manau, kad norint susikurti profilį socialiniuose tinkluose reikia, kaip ir Kinijoje, parodyti savo tapatybę. Tačiau galima pasirinkti bet kokį slapyvardį. Vadinasi, paskui tuo slapyvardžiu galima visai anonimiškai bendrauti tinkle su kuo tik nori. Bet kai tik pažeidi įstatymą, valstybė turi turėti mechanizmą, kad griebtų jus už ausų. Taigi tiems vartotojams, kurie nepažeidžia įstatymo, niekas nepasikeičia. Tos pačios taisyklės, kurios galioja įprastame gyvenime, turi būti nustatytos ir internete.

- O koks jūsų požiūris į įstatymą prieš piratavimą?

- Tai kliedesys, kurio lobistai yra dinozaurai, iki šiol gaminantys DVD ir CD. Reikia normalų iTunes padaryti visiems, o ne tik "Apple" vartotojams ir tik JAV teritorijoje. Valstybė turi sukurti visas sąlygas produkcijai platinti legaliai. Ir padaryti taip, kad bet koks tinklo vartotojas galėtų lengvai prieiti prie legalaus turinio ir paprastai, patogiai bei saugiai už jį sumokėti. O tada jau galima šaudyti svetaines ir žmones, kurie už jų stovi. Juk tai, ką jie daro, yra nusikalstama veika. Kol kas filmo internete niekaip nenusipirksi. Štai, pavyzdžiui, noriu pažiūrėti "Argo" rusiškai. Ar galiu legaliai atsisiųsti rusišką versiją internetu? Teoriškai - taip, bet perėjęs visus pragaro ratus. Reikia atsisiųsti specialią programą, ją įdiegti, filmą galima žiūrėti tik per ją, jos negalima perkelti į kitą įrenginį. Nepažiūrėsi per DVD grotuvą, jeigu jame įdiegta apsauga nuo kopijavimo. Taigi vienintelis man variantas pasižiūrėti šį filmą - atsisiųsti iš torentų.

- Apskritai ten, kur jums naudinga, siūlote liberalų problemos sprendimą, nors prieš tai pasisakėte už reguliavimą.

- Ten, kur man naudinga, kad būtų mažiau nusikaltėlių, esu už griežtesnį reguliavimą. Noriu, kad ten būtų daugiau tvarkos. O ten, kur turinys, noriu, kad būtų daugiau laisvės ir galimybių žmogui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"