TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalikybės stebuklas Pietų Korėjoje

2014 08 25 6:00
Pietų Korėjos Bažnyčios pozicija politiniais ir socialiniais klausimais atnešė katalikybei netikėtą sėkmę. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rugpjūčio 16 dieną apie milijonas žmonių susirinko Seulo centre į mišias po atviru dangumi. Jų metu popiežius Pranciškus palaimintaisiais paskelbė 124 kankinius, XVIII-XIX amžiuje mirusius dėl to, kad išpažino katalikybę. Toks didelis susidomėjimas pontifiko vizitu gali pasirodyti neįprastas, nes Pietų Korėja pasaulyje nėra žinoma kaip katalikiška šalis. Kaip ir kodėl ši religija tapo tokia svarbi tolimoje Rytų Azijoje?

Per kiek daugiau nei penkis dešimtmečius Pietų Korėja iš karo nualinto užkampio virto ketvirtąja pagal dydį Azijos ekonomika. Lygiai taip pat dramatiškas čia buvo ir krikščionybės bumas. Krikščionys Pietų Korėjoje dabar sudaro didžiausią tikinčiųjų bendruomenę. Nors tarp jų daugiausia protestantų, katalikų bendruomenė auga greičiau. Čia kasmet pakrikštijama dešimtys tūkstančių katalikų. Remiantis naujausiais duomenimis, maždaug 10 proc. (arba 5 mln.) korėjiečių yra katalikai.

Pirmajam per 15 metų pontifiko vizitui Azijoje Pietų Korėja pasirinkta buvo, nes čia veikia viena greičiausiai augančių, uoliausių ir įtakingiausių katalikų bendruomenių regione.

Daugumoje ne Europos šalių, kuriose šiandien vyrauja katalikybė, ją įvedė kolonijinės galios. Tokios šalys daugiausia yra buvusių Europos katalikiškų šalių - Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos - kolonijos. Pietų Korėja, kita vertus, buvo kolonizuota nekrikščioniškos Japonijos. Neįtikėtiną katalikybės sėkmę tolimoje Rytų Azijos valstybėje geriau suprasti padeda 200 metų Korėjos Katalikų Bažnyčios istorija.

Moderni religija

XVIII ir XIX amžių sandūroje katalikybė Pietų Korėjoje buvo siejama su mokslu ir laikoma modernia religija. XVIII amžiaus pabaigoje katalikų idėjos pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje ėmė plisti neįprasčiausiu būdu - jas išpopuliarino knygos. Tai buvo Korėjos intelektualinio sujudimo laikotarpis. Jaunesni išsilavinusios aukščiausios socialinės klasės (yangban) atstovai jautė vis didesnį nusivylimą sustabarėjusiu neokonfucianizmo mokymu, kuris tuo metu buvo oficiali valstybės ideologija.

Pietų Korėjos Bažnyčios pozicija politiniais ir socialiniais klausimais atnešė katalikybei netikėtą sėkmę.

Jaunuomenė nenorėjo eikvoti laiko ginčams, ar visatos formavimosi apibrėžime Qi principas pranoksta Li principą. Jaunimo visai neviliojo mintis visą savo gyvenimą praleisti diskutuodami abstrakčiais klausimais, kurie domino neokonfucianizmą. Atvirkščiai, šie jauni ir smalsūs žmonės norėjo sužinoti, kaip pagaminti geresnius ginklus, kaip sukurti kranus didesniems pastatams statyti, kaip Žemė juda aplink Saulę ir panašiai. Todėl jaunuoliai ėmė skaityti Vakarų traktatus apie technologijas, astronomiją ir fiziką.

Trokštamos knygos į šalį ėmė keliauti iš Kinijos nuo XVIII amžiaus pradžios. Visas šias knygas į klasikinę kinų kalbą, kuri Kinijoje ir Pietų Korėjoje tada buvo vartojama tik tarp intelektualų, išvertė katalikų misionieriai. Kaip ir tikėtasi, šios technologinės ir mokslinės knygos išlaikė ir krikščionybės atspalvį. Taigi daugelis jaunų intelektualų taip pat ėmė domėtis ir krikščioniškais tekstais. Daugelis jų džiaugėsi pagaliau suradę tiesą.

Slopino katalikybės plitimą

Pietų Korėjos vyriausybei nepatiko toks laipsniškas katalikybės plitimas. Jis buvo vertinamas kaip potenciali grėsmė, manyta, kad Vakarai gali išnaudoti katalikybę savo imperialistiniams siekiams. Šalyje prasidėjo katalikų persekiojimai, kurių metu buvo nukankinti tūkstančiai tikinčiųjų, įskaitant kinų, prancūzų ir korėjiečių kunigus, kurie nuo XIX amžiaus pradžios slapta veikė Pietų Korėjoje.

Tačiau griežti metodai, mėginant suvaldyti religijos plitimą, buvo sėkmingi tik iš dalies. Katalikybės populiarumas tarp išsilavinusių, pažangių pažiūrų korėjiečių sparčiai augo. Itin didelę dalį katalikų sudarė būtent modernaus švietimo siekę Pietų Korėjos inžinieriai, gydytojai ir universitetų profesoriai.

Demokratinio judėjimo religija

1970-1990 metais katalikybė buvo laikoma demokratinio judėjimo, kuris prieštaravo tuometinei karinei diktatūrai, religija. Septintajame XX amžiaus dešimtmetyje katalikybę imta tapatinti su pokyčiais ir šiuolaikinių politinių ideologijų atsiradimu. Pietų Korėjos Katalikų Bažnyčia ėmė vis dažniau laikytis politinės kairės.

Pietų Korėjos rezidentė Park Geun-Hye išreiškė norą, kad popiežiaus vizitas paskatintų taiką ir susitaikymą Korėjos pusiasalyje.

Tuo metu šaliai vadovavusi karinė diktatūra nepaprastai efektyviai valdė ekonomiką, tačiau taip pat gana negailestingai ir žiauriai dorojosi su politiniais disidentais ir šalies darbininkų judėjimu. Bažnyčia tvirtai rėmė pasipriešinimą diktatūrai. Itin įtakingas šioje kovoje buvo kardinolas Stephenas Kimas Sou-Hwanas, kuris 1968 metais tapo Seulo arkivyskupu. Vadovaujant šiam kardinolui, Katalikų Bažnyčia aktyviai kritikavo šalies vyriausybę ir jos naudojamą jėgą prieš oponentus. Be to, katalikų bažnyčiose dažnai glaudėsi antivyriausybinių mitingų dalyviai ir darbininkų judėjimų aktyvistai. Nors Pietų Korėjos įstatymai nepripažino tokio didelio šventyklų vaidmens, valdžia vengė pradėti kovą su Bažnyčia.

1987 metais Pietų Korėjoje baigėsi karinis valdymas ir šalis tapo demokratine. Nuopelnai dėl šių pokyčių buvo priskiriami Bažnyčiai. Tai dar labiau padidino jos populiarumą visuomenėje: dvasininkai buvo laikomi svarbiais, atsidavusiais ir pasirengusiais rizikuoti savo gyvybe bei laisve. Nors katalikų bažnyčios visame pasaulyje susiduria su sunkumais ir mažėjančiu tikinčiųjų skaičiumi, Pietų Korėjos Bažnyčia klesti. Katalikų lyderiai du kartus istorijoje pasirinko teisingą poziciją, kuri laimėjo daugelio korėjiečių širdis, tai ir nulėmė katalikybės stebuklą šalyje.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"