TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonai įsitikinę: jie nusipelno didesnio gabalo

2012 11 26 6:00
Nepriklausomybės mitingas Barselonoje./Reuters/Scanpix nuotrauka

Rinkimai Katalonijoje kelia grėsmę Ispanijos vientisumui. "Mes nesame Ispanijos vasalai", - pareiškė Katalonijos lyderis Arturas Masas. Jis dar labiau pakurstė vietinių aistras sakydamas, kad pagal bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, t. y. turtingumą,  nepriklausoma Katalonijos valstybė būtų septinta Europos Sąjungoje (ES). 

Vakar 7,5 mln. gyventojų turinčioje Katalonijoje vyko pirmalaikiai rinkimai, kurie galbūt nuties kelią referendumui dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės. Separatizmo klausimas pastaruoju metu karštai aptariamas visoje Ispanijoje ir Europoje, nes tokios nuotaikos sustiprėjo ne tik Katalonijoje, bet ir Škotijoje, Flandrijoje.

Katalonija - turtingiausias Ispanijos regionas, tačiau jo gyventojai vargiai laiko save ispanais. Katalonai kalba sava kalba ir puoselėja savas tradicijas, o atėjus krizei labai populiarus tapo manymas, kad Ispanija viską atima iš turtingosios Katalonijos. Esą ji išlaiko skurdžius regionus, kurie "tingi" ir to nenusipelno (pavyzdžiui, Andalūzija ir Ekstremadura - ten yra tokių vietovių, kur trečdalis darbingo amžiaus žmonių gyvena iš neįgalumo pensijų!), tad geriau apsieiti be centro globos.

Per debatus dėl to, kokį ekonominį poveikį patirtų nepriklausoma Katalonija, daugiausia aptariami du dalykai: kokių dividendų gautų Katalonija, atsikračiusi Ispanijos, ir kokia būtų galimo jos produktų boikoto kaina. Tie, kurie propaguoja nepriklausomybę, labiausiai akcentuoja mokesčius, kuriuos Katalonija sumoka Madridui (kasmet po 20 mlrd. eurų). Populiaru sakyti, kad už tuos pinigus regionas galėtų pagerinti savo socialinę gerovę, švietimą ir infrastruktūrą. Pajamų mokestis Katalonijoje yra vienas didžiausių Europoje. Katalonijos politikai taip pat sako, kad Ispanija vagia iš jų pensijas: "Mes mokame Švedijos lygio mokesčius, bet gauname Senegalo lygio paslaugas."

Supykę dėl tokios padėties katalonai net ėmėsi nepaklusnumo akcijų: atsisako mokėti kelių mokesčius. Visi Katalonijos keliai apmokestinti, tuo metu visoje Ispanijoje taip nėra. Todėl katalonai piktinasi, kad iš jų nuluptais mokesčiais finansuojamos paslaugos, kurias ispanai gauna veltui.

Kai kas ta proga norėtų atsikratyti ir "neveikiančios monarchijos" bei tokių "reakcingų bastionų" kaip Bažnyčia ir Madrido žiniasklaida.

A.Masas žada surengti referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, jei šie rinkimai suteiktų jam tokį mandatą./AFP/Scanpix nuotrauka

Nedaug girdėti balsų, kurie sako, kad visuomet lengviau turėti priešą ar atpirkimo ožį, todėl nepriklausomybė tikrai būtų geriausia išeitis, nes tada katalonai nebeturėtų ką kaltinti dėl savo bėdų.

Kaip rodo apklausos, per 15 pastarųjų mėnesių nepriklausomybės šalininkų Katalonijoje padaugėjo nuo 43 iki 57 procentų. 80 proc. regiono gyventojų teigia, jog per daug moka Ispanijos valstybei ir per mažai iš jos gauna. Tuo pat metu Katalonijos regioninė skola Ispanijai yra didžiausia. Katalonijos akcijos nuvertintos iki vadinamojo šlamšto lygio, tad šiais metais jai teko nusižeminti ir prašyti pagalbos (daugiau kaip 5 mlrd. eurų) iš centrinės vyriausybės Madride. Visos partijos, sekmadienį dalyvavusios regioniniuose rinkimuose, sutinka: Katalonija nusipelno didesnio gabalo iš mokesčių pyrago.

Prieš rinkimus portalas BBC pakalbino garsius Katalonijos žmones, ką jie mano apie nepriklausomybę.

Alfredas Boschas, kairiųjų respublikonų Katalonijos parlamentaras:

"Per pastaruosius kelerius metus postūmį į nepriklausomybę labai sustiprino trys veiksniai. Pirmiausia, tai lėmė iš apačios kilę masiniai judėjimai už apsisprendimo teisę. Šiemet rugsėjo 11-ąją (Katalonijos nacionalinė diena - aut.) vyko milžiniška demonstracija Barselonoje. Antra, svarbų vaidmenį suvaidino Ispanijos vyriausybė, blokuodama Katalonijos reikalavimus. Trečias veiksnys - ekonominis. Katalonai apmoka ispanų sąskaitas pagal išnaudotojišką proporciją. Maždaug pusė Katalonijos sumokėtų mokesčių niekada negrįžta nei investicijų, nei paslaugų pavidalu, o Katalonijos mokesčių mokėtojų dalis Ispanijoje per pastaruosius 35 metus daugiau kaip dvigubai viršijo iš ES gautus pinigus. Svarbiausia, jog dauguma katalonų įsitikinę: nepriklausomoje respublikoje jie gyvens daug geriau negu Ispanijos Karalystėje. Visa bėda, kad Ispanija, kitaip nei Jungtinė Karalystė, šiuo klausimu neleidžia rengti referendumo."

Rosa Cullell, skiltininkė ir verslo vadovė:

"Nedarbui pasiekus 22,5 proc., o bendrajam vidaus produktui (BVP) nukritus 1,4 proc., Katalonijos vyriausybė nelabai ką turi pasiūlyti, išskyrus svajonę - nepriklausomybę. Ši jos svajonė nėra nekalta, kaip mano daugelis katalonų. Dėl Ispanijos dešiniųjų boikotų ir virtinės vyriausybės atsisakymų diskutuoti dėl pokyčių Katalonijos autonomijos finansavimo struktūroje nepriklausomybės nuotaikos vis stiprėja. Kadangi Katalonija kenčia chronišką fiskalinį deficitą, ta svajonė dabar pateikiama kaip ekonominės ligos praktinis sprendinys. Deficitas, prilygstantis maždaug 8 proc. Katalonijos BVP (16 mlrd. eurų), yra svarbiausias argumentas "viską verčiant Madridui", o pastaruoju metu - ir Europai. Katalonijos administracija niekada nelaikoma atsakinga. Kaip tik dabar griaunami supratimo tiltai, mes pamirštame daug šimtmečių abipusės priklausomybės. Ispanija be Katalonijos, arba Katalonija be Ispanijos, būtų blogesnė, skurdesnė ir mažiau versli šalis. Apie 50 proc. savo produkcijos Katalonijos firmos parduoda Iberijos pusiasalyje, o mūsų didžiausias bankas "La Caixa" yra trečia pagal dydį finansų institucija Ispanijoje. Pamirštama bendra kalba ir kultūra, bendros demokratinės pastangos pereinamuoju laikotarpiu po Francisco Franco mirties. Jei, iškilus teisinėms problemoms, Katalonijos nepriklausomybė išeitų iš Europos ribų ir nebūtų pasiekta konsensuso su Ispanija, tai būtų ne svajonė, o ilgas košmaras. Visiems."

Murielis Casalsas, kultūros organizacijos "Omnium" prezidentas:

"Katalonija yra kraštas, turintis savo kalbą ir ištakas, - kaip ir kitos Europos tautos, iškilusios po romėnų valdymo. Viduramžiais Aragono (kurio svarbiausia dalis buvo Katalonija) karūna vaidino svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regione. XV amžiuje Aragono ir Kastilijos karūnoms susivienijus Katalonija išlaikė savo teisinę sistemą bei kalbą. 1714 metais įkūrus centralizuotą valstybę kultūrinė įvairovė buvo užgniaužta, bet katalonai sugebėjo išsaugoti savo tapatumą. F.Franco diktatūros laikai vėl buvo represiniai. Grįžimas prie demokratijos 1975 metais suteikė Katalonijai vilties. Tačiau 2010-aisiais Ispanijos Konstitucinis Teismas anuliavo svarbias Autonomijos statuto, kurį patvirtino Katalonijos parlamentas ir referendumas, dalis. Daugeliui katalonų tai buvo takoskyros taškas, nes jie pamatė, kad Ispanijos valdžia atmeta Katalonijos institucijų demokratinius sprendimus. Konfliktas su Ispanijos teisine sistema, taip pat tai, kad Katalonija tapo pagrindine ekonomine davėja, daugelį katalonų įtikino - vienintelis pasirinkimas siekiant išlaikyti mūsų kultūrinę tapatybę yra demokratinis ir taikus perėjimas prie nepriklausomybės."

Jordi Gracia Garcia, Ispanijos literatūros profesorė:

"Lengvesnis nei Katalonijos nepriklausomybė sprendimas - federalinė Ispanija. Tai būtų mažiausias blogis iš visų galimų. Daugelis sąžiningų ekonomistų, o ir pats Katalonijos regiono lyderis A.Masas, pripažįsta, kad Katalonijos nepriklausomybė pareikalautų aukų. Ji nedelsiant užtrauktų ekonominę ir finansinę kainą, dar labiau pablogintų dabartinę Ispanijos socialinę krizę. Be to, turėtų ir kitą, ne tokį akivaizdų, padarinį - vėl sukeltų įtampą Katalonijos visuomenėje, kurios santykiai nuo demokratijos įsigalėjimo yra gana šilti.

Tiesa, federacija šiandien skamba dirbtinai, tačiau nauji konstituciniai santykiai galėtų būti geriausias dalykas iš naujo nustatant Katalonijos ir Ispanijos ryšius. Praėjus 35 metams nuo derybų, atvedusių prie dabartinės Konstitucijos, verta apsvarstyti reformą, kuri tiktų XXI amžiaus visuomenei. Federalinis sprendimas tikriausiai būtų mažiausiai traumuojantis būdas padaryti galą nesibaigiančioms Katalonijos ir centrinės vyriausybės varžyboms. Tai reikštų stipresnę ir sveikesnę demokratiją, būtų aiškiai išlaikyti pranašumai, kuriuos teikia bendra Ispanijos valstybė."

Francescas de Carreras, konstitucinės teisės profesorius:

"Bijau, kad nepriklausomybė atitinka tik politinio, ekonominio, biurokratinio ir net intelektualinio elito interesus. Kitais žodžiais, yra elementų, kurie išduoda atskirus, o ne visos Katalonijos interesus. Be to, vykdoma įtikima politinė propaganda už nepriklausomybę. Ir ji užkrečiama. Jei vis daugiau tavo draugų ar artimųjų remia nepriklausomybę, tada ir tu už ją pasirašai. Nepriklausomybė turėtų prasmę tik tuomet, jei Katalonijos kultūrai nebūtų leidžiama skleistis. Tačiau taip nėra. Niekas negali sakyti, kad Katalonijoje nėra visiškos katalonų kalbos vartojimo laisvės. Pirmiausia turėtų vykti diskusija dėl teisės surengti referendumą nepriklausomybės klausimu. Tai dalis demokratijos proceso ir žodžio laisvės. Būtina išsiaiškinti, ką iš tikrųjų katalonai mano apie nepriklausomybę. Bet kokiu atveju prireiktų mažiausiai 10-15 metų, kol hipotetiška nepriklausoma Katalonijos valstybė konsoliduotųsi. O per tą laiką galima daug prarasti kalbant apie ekonomiką. Tai sukeltų nerimą katalonų visuomenei. Abu šie veiksniai sukurtų socialinį nestabilumą."

Salvadoras Cardusas, sociologijos profesorius:

"Katalonijos nepriklausomybė ne tik įmanoma, bet ir labai tikėtina. Ir daug greičiau negu manome. Pirmiausia reikėtų pasinaudoti visais įstatymais. Tiesa, kai vartai dabartinę Ispanijos Konstituciją, tai atrodo labai sunku, bet nėra neįmanoma. Juk iš esmės tai politinis, o ne grynai teisinis sprendimas. Jei nebus politinės valios leisti įteisinti nepriklausomybę, turės būti sulaužyti dabartiniai įstatymai. Galbūt reikės siekti ir tarptautinių institucijų paramos. Arba mes iš pradžių pakeisime, o tik paskui aiškinsimės techninius dalykus. Galų gale XX amžiuje dauguma šalių pasiekė nepriklausomybę ne teisinėmis priemonėmis, o žmonių valia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"