TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonai nori viskio ir kiltų

2013 11 09 6:00
Nepriklausomybės nuo Ispanijos siekiantys katalonai idėjų semiasi iš škotų. AFP/Scanpix nuotrauka

Jeigu šiandien Katalonijoje vyktų referendumas, daugiau nei pusė Ispanijos šiaurės rytuose esančio regiono gyventojų balsuotų už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Katalonai jau kurį laiką spaudžia ispanų vyriausybę, kad ši suteiktų jiems teisę surengti tokį balsavimą. Katalonų ryžtą dar labiau sužadina Škotijos pavyzdys. Jungtinės Karalystės sudėtyje esanti valstybė kitais metais balsuos dėl atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos.

Katalonai turi savų priežasčių atsiskirti nuo Ispanijos. Katalonija – turtingiausias šalies regionas ir sukuria penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Skirstydama biudžeto pinigus, Ispanijos vadovybė nugriebia turtingesnių teritorijų sukauptą “perteklių” ir perleidžia jį sunkiau besiverčiantiems kraštams, o tai, be abejo, siutina katalonus.

Pastaraisiais metais katalonų ambicijos gerokai išaugo. Ispanijai sunkiai sekasi kapanotis iš ekonomikos krizės duobės. Katalonai nenori, kad centrinė valdžia kartu su visais juos nusitemptų į dugną.

Kuria įvaizdį

Nepriklausomybės siekiančiai Katalonijai kitų valstybių parama yra ypač svarbi. Išorės spaudimas galėtų priversti ispanus įsiklausyti į katalonų reikalavimus. Siekdami užsitikrinti tarptautinės bendruomenės paramą, katalonai skambina visais varpais ir siunčia pasauliui žinią: “Mes – ne ispanai.”

“Visas pasaulis žino, kas yra Škotija: žino jų viskį, tradicinius drabužius – kiltus. Tuo tarpu apie Kataloniją mažai kas apskritai žino. Mes taip pat norime sukurti savo unikalų įvaizdį, kuris padėtų mus matyti nebe kaip Ispanijos dalį, o kaip atskirą ir nepriklausomą teritoriją”, – savo viziją dėstė vienas iš Katalonijos nacionalinės asamblėjos vadovų Ferranas Civitas.

Kartu su iniciatyvine grupe F.Civitas organizavo jau ne vieną masinę demonstraciją nepriklausomybės siekui įtvirtinti. Jo vadovaujama grupė rugsėjo pradžioje organizavo ir kataloniškąjį “Baltijos kelią”. Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, čia už rankų susikabinę šimtai tūkstančių katalonų sudarė gyvą žmonių grandinę.

Gaivina kalbą

Svarbus tapatybės atspindys valstybėje yra jos kalba. Katalonijos regionas turi savo katalonų kalbą. Šią regiono tapatybės dalį smarkiai trypė buvusi ispanų valdžia. 1939–1975 metais Ispaniją valdęs diktatorius Francisco Franco uždraudė katalonams oficialiai vartoti savo kalbą.

Po diktatoriaus mirties regiono gyventojai grąžino katalonų kalbą į čia esančias mokyklas ir kitas įstaigas. Tačiau centrinė Ispanijos valdžia vis vien kaip įmanydama ir toliau skatina ispanų kalbos vartojimą.

Tokia Ispanijos įtaka juntama ir šiandien – 47 proc. Katalonijos gyventojų ispanų kalbą laiko savo pirmąja kalba. Katalonų kalbą tokia laiko 37 proc. kataloniečių.

Afišuoja kultūrą

Kita svarbi tautos ir valstybės tapatybės dalis yra jos kultūra. Formuodami savo įvaizdį pasauliui, katalonai kaip įmanydami pabrėžia unikalumą ir pasistengia išryškinti tai, kuo jie išsiskiria iš likusios Ispanijos.

Katalonai dosniai remia filmų, knygų, kuriose pabrėžiama kataloniška tapatybė, leidybą. Dažnas šių kūrinių veikėjas – garsusis architektas Antoni Gaudi. Žmonės visame pasaulyje žavisi menininko kūryba ir puikiai jį žino. Katalonai rūpinasi, kad gerbėjai daugiau sužinotų ir apie katalonišką architekto prigimtį. Kataloniškos kultūros simboliais yra laikomas tradicinis katalonių šokis sardana, taip pat įvairios maisto tradicijos, pavyzdžiui, trinto šviežio pomidoro užtepėlė ant duonos. Panašių atmainų galima rasti visoje Ispanijoje, tačiau katalonų tapatybė dažniausiai yra formuojama skirtumų su ispanų kultūra pagrindu.

Katalonai ne tik pabrėžia savo kultūros simbolius. Tuo pat metu jie stengiasi atsiriboti nuo pasaulyje populiarių ispaniškos kultūros apraiškų. Pavyzdžiui, 2011 metais katalonai neleido regione rengti bulių kautynių, vėl dėdami aiškią skirtį tarp “mes – katalonai” ir “jie – ispanai”.

Katalonai užsieniečius bando pasiekti ir kitomis, labiau politinėmis priemonėmis. Jie pradėjo steigti mažas, į ambasadas panašias atstovybes užsienyje. Kol kas žadama, kad atstovybės veiks Niujorke, Briuselyje, Londone, Paryžiuje ir Berlyne.

Katalonijos valdžia taip pat finansuoja Viešosios diplomatijos tarybą “Diplocat”. Organizacijos atstovai rengia seminarus visoje Europoje ir ragina europiečius atkreipti dėmesį į Katalonijos regionui svarbius klausimus.

Išeitis – kompromisas?

Nors katalonai ir labai stengiasi kurti grynai katalonišką identitetą, Europos Sąjungos pozicija išlieka gana šalta. Nenorėdama pyktis su Ispanija, Bendrija nepalaiko nepriklausomos Katalonijos idėjos.

Geriausia, ko šiuo metu gali tikėtis katalonai, – tai kompromisas. Jei ispanai suteiktų regionui dar daugiau autonomijos, o šis atsisakytų savo ambicijų siekti visiškos nepriklausomybės, galbūt tuomet būtų įmanoma patenkinti abi šalis.

Galbūt katalonams būtų naudinga nešuoliuoti milžiniškais žingsniais, bet po truputį judėti į priekį. Atsargus ir neskubotas atskiros tapatybės konstravimas po kurio laiko gal ir įtikintų įtakingas užsienio valstybes. Verta prisiminti, kad Škotija savo pripažinimo pasaulyje sulaukė toli gražu ne per vieną dešimtmetį. Ir net ne šimtmetį.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"