TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kataloniją įkvėpė Baltijos kelio pavyzdys

2013 09 11 16:23
Katalonijos kelio repeticija Lenkijoje. catalanassembly.org nuotrauka

Šimtai tūkstančių katalonų šiandien sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Rugsėjo 11-ąją minima Katalonijos nacionalinė diena. Ta proga kovotojai už turtingiausios Ispanijos provincijos nepriklausomybę rengia savą Baltijos kelią: 400 km ilgio žmonių grandinė šiandien nusidrieks per visą Kataloniją nuo Prancūzijos sienos šiaurėje iki Valensijos bendruomenės pietuose ir kirs tokius svarbius miestus kaip Barselona, Žirona ir Taragona. Akcijos "Katalonijos kelias į nepriklausomybę" kulminacinis taškas bus 17.14 val. Mat 1714 metais, kai Barseloną okupavo Ispanijos kariuomenė, Katalonija prarado savo valdžios institucijas. Nuo tada ji pradėta valdyti pagal Ispanijos įstatymus, o katalonų kalba ir kultūra stumiama į šoną.

Katalonijos lyderis Arturas Masas remia iniciatyvą, bet pats akcijoje nedalyvaus.

Į renginį bus galima atvykti maždaug 1,5 tūkst. autobusų, talkins apie 5 tūkst. savanorių, budės 4 tūkst. pareigūnų.

Akcija "Katalonijos kelias į nepriklausomybę" pernai sutraukė 1,5 mln. dalyvių. Ją rengiantis piliečių judėjimas Katalonijos nacionalinė asamblėja (ANC) siekia, kad Katalonija taptų nepriklausoma Europos Sąjungos valstybe.

Leidimo surengti mitingą Barselonoje paprašė ir Katalonijos nepriklausomybės priešininkai, raginantys išsaugoti Ispanijos vienybę.

Unikalus būdas kovoti

Šią akciją įkvėpė Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23 dieną susikibę žmonės sudarė 670 km ilgio grandinę per visas tris Baltijos valstybes, nuo Vilniaus iki Talino, kad pademonstruotų Maskvai savo siekį būti nepriklausomi. Tarptautinėje arenoje Baltijos kelias daugybę kartų buvo prisimintas ir giriamas kaip unikalus ir taikus kovos būdas už apsisprendimo laisvę. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į Pasaulio atminties registrą.

Katalonai nepatingėjo susirasti ir Baltijos kelio manifestą, kuriame teigiama, kad bendri Europos namai gali būti kuriami tik tuomet, kai visoms Europos tautoms bus garantuota jų teisė į laisvę ir apsisprendimą.

Katalonijos kelio repeticijos jau vyko kai kuriuose Katalonijos miestuose ir užsienyje: Rio de Žaneire, Buenos Airėse, Edinburge, Los Andžele, Romoje. Tie, kurie šiandien nori Katalonijoje susikibti rankomis, turėjo registruotis internete, kad būtų galima tolygiai paskirstyti žmones visame 400 km ruože. Prieš tris savaites iki renginio buvo užsiregistravę jau 350 tūkst. žmonių.

Balsavimo neatsisakys

ANC pareiškė, kad kitą dieną po Katalonijos kelio bus paskelbta tiksli balsavimo dėl Katalonijos apsisprendimo data. Nepriklausomybės šalininkai nori, kad toks balsavimas įvyktų iki 2014 metų rugsėjo, nors A.Masas yra sakęs, jog tai gali įvykti ne anksčiau kaip 2016 metais. Ispanijos vyriausybė visiškai atmeta Katalonijos nepriklausomybę ir nepritaria tokio balsavimo organizavimui. To neleidžia ir Ispanijos Konstitucija, pagal kurią referendumai ypač svarbiais klausimas privalo vykti visoje šalyje, o ne regione, tad Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos klausimą spręstų Ispanija.

Pernai, kai pusantro milijono žmonių surengė akciją su šūkiu "Katalonija, nauja Europos valstybė", daugelis suprato, kad Katalonija priėjo svarbų posūkio tašką savo istorijoje, ir tai pakeitė jos politinį peizažą. Tapo aišku, kad reikšminga Katalonijos visuomenės dalis nebenori dalyvauti kolektyviniame projekte su Ispanija.

Po pernykščių demonstracijų įvyko rinkimai. Juos laimėjo už nepriklausomybę pasisakančios partijos, jos Katalonijos parlamente turi daugiau kaip pusę vietų. Katalonijos institucijos taip pat pradėjo ieškoti teisinių būdų, kaip surengti balsavimą dėl nepriklausomybės, bet Madridas nepriima jokių peticijų ir net nesileidžia į diskusijas.

Apklausos rodo, kad nepriklausomybės šalininkų 7,5 mln. gyventojų turinčioje Katalonijoje gali būti daugiau nei 50 procentų. Gyventojai kenčia Ispanijos recesiją ir piktinasi, kad jų sumokami mokesčiai perskirstomi kitoms Ispanijos dalims. Nedarbas Katalonijoje kiek mažesnis nei nacionalinis 26,26 proc. vidurkis - 23,85 proc., bet tai vis tiek atsiliepia itin skaudžiai. Katalonijos skola - 50,9 mlrd. eurų. Sausį regionas turėjo nuolankiai prašyti Madrido 9,07 mlrd. eurų iš paramos įsiskolinusiems regionams fondo.

Katalonai siekia apsisprendimo teisės

Francescas Homsas

Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai

Katalonija yra pusiaukelėje tarp Pirėnų kalnų ir Viduržemio jūros. Kilusi iš Karolingų imperijos prieš maždaug tūkstantį metų, nedidelę teritoriją turinti Katalonija spraudžiasi tarp dviejų galingų valstybių ir yra įvairių kultūrų susitikimo vieta, tiltas tarp senosios Europos ir Viduržemio jūros regiono. Turėdama savo atskirą kalbą, kurią vartoja maždaug 9 mln. europiečių, katalonų tauta visada puoselėjo savo identitetą, kultūrą ir buvo atvira pasauliui. Jos sostinė Barselona yra Viduržemio jūros regiono miestas, kuriame susikerta gotikos ir modernizmo architektūros ištakos ir kuris nuo XIX amžiaus yra įvairių meninių judėjimų traukos centras.

Šiai mažai tautai, kuri prarado laisvę 1714 metais, pavyko išsaugoti savo tapatybę išgyvenus kelias diktatūras ir ne vieną pasikėsinimą į krašto kultūrą. Demokratijos atkūrimas Ispanijoje 1978 metais leido Katalonijai atgauti dalinę politinę autonomiją, tačiau nuolatiniai Ispanijos ir jos vyriausybės bandymai centralizuoti ir suvienodinti įtikino daugumą katalonų, kad vienintelis būdas užsitikrinti politinį, ekonominį ir kultūrinį tautos išlikimą yra apsisprendimo teisė.

Paminėsime tris pastarojo meto pavyzdžius. Pirmiausia, Ispanijos Konstitucinis Teismas panaikino pagrindines Katalonijos statuto dalis dėl krašto autonomijos. Ispanijos teisė, garantuojanti katalonų savivaldą, buvo reformuota 2006 metais, po Katalonijos ir Ispanijos parlamentų susitarimo dėl referendumo Katalonijoje.

Kitas pavyzdys iš ekonomikos srities: Katalonijos indėlis į Ispanijos biudžetą siekia nuo 8 iki 10 proc., bet Madridas neproporcingai paskirsto pinigus. Pajamos vienam gyventojui Katalonijoje krito iš trečios į dešimtą vietą tarp 17 regionų. Ekonomikos krizė privertė Katalonijos vyriausybę įvykdyti griežtą taupymo programą, kuri labiausiai padėjo sumažinti Ispanijos biudžeto deficitą, bet šios pastangos, kaip ir anksčiau, nebuvo kaip reikiant įvertintos Ispanijos vyriausybės.

Iš kultūros srities pakanka prisiminti neseniai nuskambėjusį Ispanijos švietimo ir kultūros ministro pasakymą: „Mūsų tikslas – padaryti ispanais Katalonijos vaikus.“

Katalonijos kelias su šūkiu "Mes norime balsuoti" parodys Madridui ir pasauliui, jog Katalonija nenusileis dėl referendumo ir sieks, kad dėl jo būtų susitarta taip pat, kaip susitarė Didžiosios Britanijos vyriausybė dėl referendumo Škotijoje. XXI amžiaus Europoje politiniai konfliktai sprendžiami demokratiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"