TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonija: nepriklausomybės troškimas neblėsta

2015 09 25 6:00
Šie politikai pasižadėjo: jeigu gaus absoliučią daugumą balsų, per 18 mėnesių Kataloniją pavers nepriklausoma valstybe. (Iš kairės: Oriolas Junquerasas, Muriel Casals, Raulis Romeva, Carme Forcadell, Arturas Masas.) AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Ispanijos šiaurės rytų regione Katalonijoje vyks savivaldos rinkimai, kuriuos politikai laiko neoficialiu referendumu dėl nepriklausomybės. Balsavimo rezultatai gali nulemti labai įdomius pokyčius ir galbūt net naujos valstybės atsiradimą.

Šios autonominės teritorijos prezidentas Arturas Masas griežtai pareiškė, kad jeigu Ispanijos valdžia nesutiks rengti teisiškai įpareigojančio referendumo dėl nepriklausomybės, katalonai atsiskirs savavališkai, be Madrido sutikimo. Jeigu laimės absoliučią daugumą vietų regiono parlamente, nepriklausomybės siekiantys katalonai žada, kad per ateinančius 18 mėnesių pasaulio žemėlapyje atsiras nauja valstybė - Katalonijos Respublika. Ispanų premjeras Mariano Rajoy yra ne ką mažiau tvirtai patikinęs, kad tokiam referendumui tikrai nepritars. Jis gana sėkmingai ignoravo ir pernai lapkritį vykusį neoficialų katalonų balsavimą, kurį Ispanijos Konstitucinis Teismas paskelbė neteisėtu, o pačiam A. Masui net buvo iškelti kaltinimai dėl jo organizavimo. Tuomet net 80 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą Kataloniją, tačiau prie balsadėžių atėjo vos 2 mln. iš 5,4 mln. balso teisę turinčių gyventojų.

Anot Ispanijos premjero, Katalonijos atsiskyrimas paveiktų visą šalį, todėl šiuo klausimu turėtų balsuoti visi ispanai. A. Masas tokias kalbas vadina nesąmonėms ir sako, kad daug mieliau Katalonijoje organizuotų oficialų referendumą, kaip buvo leista Škotijai ar Kanados Kvebekui, tačiau ispanai su tuo griežtai nesutinka. Jis nesitiki, kad oficiali Ispanijos pozicija pasikeis ir po gruodžio mėnesį numatytų visuomenės parlamento rinkimų. Ne vien valdančioji Liaudies partija, bet ir opozicijoje dirbančios politinės jėgos nenori, kad Katalonija atsiskirtų nuo Ispanijos.

Kol kas visuomenės nuomonės tyrimai prognozuoja, kad savivaldos rinkimus Katalonijoje laimės už nepriklausomybę pasisakančios partijos, tačiau joms pristigs balsų iki absoliučios daugumos.

Anot policijos, šiais metais Katalonijos nepriklausomybės dieną - rugsėjo 11-ąją - eitynėse dalyvavo apie 1,4 mln. žmonių.Reuters/Scanpix nuotrauka

Bankų spaudimas

Pastarosiomis savaitėmis nepriklausomybės šalininkai patyrė nemažą Ispanijos bankų spaudimą. Centrinio banko vadovas paskelbė, kad atsiskyręs regionas automatiškai bus išspirtas iš euro zonos ir galbūt net bus įšaldyti katalonų bankuose laikomi indėliai. Didieji komerciniai Ispanijos bankai, įskaitant ir kelis įsikūrusius Katalonijoje, perspėjo, kad paskelbus nepriklausomybę regionui gresia dideli finansiniai nemalonumai. Visas šias kalbas A. Masas laiko tuščiais gąsdinimais ir teigia, kad bankai paprasčiausiai pasidavė vyriausybės Madride spaudimui.

Jeigu nepriklausomybės siekiančių partijų sąjunga laimės daugumą vietų regiono parlamente ir, kaip žada, vienašališkai paskelbs apie Katalonijos atsiskyrimą be Madrido palaiminimo, Ispanija jaunai Katalonijos valstybei gali pridaryti nemažai bėdų. Tarptautinė bendruomenė į savavališką sienų perbraižymą žiūri nepalankiai. Kartais nepadeda net tai, kad pasaulio galybės palaiko atsiskiriančią šalį. Pavyzdžiui, JAV užsienio reikalų ministerijos simpatijos Kosovui nepadėjo šiam lengviau pasiekti tarptautinio pripažinimo. O juk amžiaus pradžioje Serbijos reputacija buvo kur kas blogesnė nei Ispanijos šiomis dienomis. Taigi pasistengęs Madridas gali smarkiai apsunkinti katalonų santykius su visu pasauliu.

Pasaulis palaiko Ispaniją

Šiuo metu į Ispanijos vyriausybės pusę stoję dauguma didžiųjų pasaulio valstybių lyderių. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama taktiškai paragino Ispaniją, kad būtų stipri ir vieninga, o prieš tai Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pagrasino, jog atsiskyrusi Katalonija turėtų iš naujo įrodyti Europos Sąjungai (ES), kad yra verta narystės Bendrijoje. Nepriklausomybės siekiantys katalonai mano, kad tai blefas: nė viena ES narė (išskyrus Ispaniją) nenorės iš Bendrijos išmesti tokio turtingo ir strategiškoje vietoje esančio regiono. Šiaip ar taip, norint pašalinti teritoriją iš ES, visų pirma teks ją pripažinti nepriklausoma valstybe. Vokietijos kanclerė Angela Merkel stovėdama greta M. Rajoy taip pat išreiškė savo paramą "vientisai Ispanijai". Kol kas nė viena užsienio šalis nepareiškė, kad pripažins nepriklausomą Katalonijos valstybę.

Briuselis labiausiai nerimauja, kad jo parama Katalonijos nepriklausomybei galėtų įkvėpti atsiskirti ir kitas teritorijas, kuriose gana ryškios separatistinės nuotaikos, pavyzdžiui, Flandriją Belgijoje ar Veneciją Italijoje.

Katalonijos nepriklausomybės diena (rugsėjo 11-oji) - viena svarbiausių švenčių Barselonoje.AFP/Scanpix nuotraukos

Katalonija, kurioje gyvena 7,5 mln. žmonių, atsakinga už penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto. Regionas turi savo kalbą, kuri buvo uždrausta Francisco Franco diktatūros laikais, 1936-1975 metais. Katalonijos nepriklausomybės siekis pastaraisiais metais sustiprėjo dėl ekonomikos krizės. Iki 2008 metų už regiono nepriklausomybę pasisakė mažiau nei penktadalis gyventojų. Dabar katalonai dažnai skundžiasi, kokia didelė jų sumokamų mokesčių dalis atitenka kitiems Ispanijos regionams. Pasaulinė finansų krizė Ispaniją paveikė smarkiai, ir Katalonija šalies klestėjimui yra daug svarbesnė nei Škotija Jungtinei Karalystei. Taigi vientisos Ispanijos išlaikymas Madridui svarbus ir dėl ekonominių priežasčių.

Beginklė simbolinė armija

Svarbi katalonų nacionalinio identiteto dalis, regiono separatizmo simbolis ir talismanas - futbolo klubas "Barcelona". Katalonijoje itin gerbiamas buvęs jo žaidėjas ir treneris Pepas Guardiola atvirai remia regiono nepriklausomybę. Dabar Vokietijos Miuncheno "Bayern" klubui vadovaujantis katalonas net prisidėjo prie nepriklausomybę žadančių politinių partijų sąjungos, nors į vietos parlamentą ir nekandidatuoja. Futbolo klubas, gerbėjų meiliai vadinamas "Barca", kaip katalonų tapatybės tvirtovė garsėja dar nuo F. Franco diktatūros laikų - 1936 metais jo paliepimu nužudytas klubo prezidentas. Regiono rašytojas Manuelis Vazquezas Montalbanas klubą "Barcelona" yra pavadinęs Katalonijos beginkle, simboline armija.

„Barcos“ svarba ne tik simbolinė - tai antras pagal turtingumą futbolo klubas pasaulyje. Jį lenkia tik ispaniškasis Madrido „Real“.

Futbolo gerbėjai prieš sekmadienio rinkimus labiausiai nerimauja dėl to, kas bus su "Barca", jeigu Katalonija atsiskirs. Barselona ir Madridas į šiuos klausimus atsako skirtingai. Ispanijos valdžiai nekyla jokių abejonių, kad tokiu atveju klubas turėtų pasitraukti iš Ispanijos lygos. Joje leidžiama dalyvauti tik šalies komandoms, pagal teisės aktus, išimtis taikoma tik nykštukinei Andorai, įsispraudusiai tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Katalonijos lyderis ramina futbolo sirgalius, kad iškovojus nepriklausomybę "Barcelona" tikrai liktų Ispanijos lygoje: juk priešingu atveju ji netektų svarbiausio sezono renginio - varžybų "Barcelona" - Madrido "Real". Šis yra ne tik pagrindinis "Barcos" varžovas futbolo aikštėje, bet ir vieningos Ispanijos simbolis. Per abiejų komandų varžybas katalonai tribūnas dažnai išpuošia užrašais "Katalonija nėra Ispanija".

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"