TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonija nori atsiskirti

2009 12 14 0:00
Katalonas didžiuojasi simboline Katalonijos nacionalinės tapatybės kortele.
AFP/Scanpix nuotrauka

Turtingas ir savitas Ispanijos regionas puoselėja viltis tapti nepriklausomu.

Apie 700 tūkst. rinkėjų, gyvenančių 166 Katalonijos miestuose ir kaimuose, vakar balsavo simboliniame referendume dėl šio Ispanijos šiaurės rytų regiono nepriklausomybės. Daugelis rinkėjų - iš didelės regiono imigrantų bendruomenės, kuri sudaro maždaug 10 proc. daugiau kaip 7 mln. Katalonijos gyventojų.

Rinkėjai turėjo atsakyti į klausimą: "Ar sutinkate, kad Katalonija taptų socialine, demokratine ir nepriklausoma valstybe bei Europos Sąjungos nare?"

Nemažai Katalonijos gyventojų pageidauja, kad šis savita kalba ir kultūra išsiskiriantis regionas, pagaminantis 25 proc. Ispanijos bendrojo vidaus produkto, taptų nepriklausomas nuo Ispanijos. Šiemet rugsėjį Arenis de Munto miestelyje surengtame panašiame referendume dalyvavo 41 proc. registruotų rinkėjų, 96 proc. jų balsavo už Katalonijos atsiskyrimą.

Kaip tik šiuo metu Ispanijos Konstitucinis Teismas (KT) rengiasi paskelbti nutartį dėl regiono autonomijos statuto teisėtumo. Baiminamasi, kad neigiamas sprendimas dar labiau pakurstytų katalonų separatistines nuotaikas.

Statutas, kurį patvirtino Ispanijos parlamentas ir kuriam 2006 metais per referendumą pritarė Katalonijos rinkėjai, padidino regiono vyriausybės galias, nors ji, kaip ir kitų Ispanijos regionų, ir taip kontroliavo daugumą valdymo sričių.

Bene daugiausia prieštaravimų kelia statuto straipsnis, kuriame Katalonija nusakoma kaip "šalis Ispanijos sudėtyje". Dauguma ispanų nesutinka, kad Katalonija būtų vadinama šalimi.

Ispanijos KT nariai nesutaria, ar palaikyti opozicinės konservatorių Liaudies partijos ieškinį dėl statuto teisėtumo. Jei statutas būtų atmestas, "sumažėtų katalonų, kurie pageidautų patogiai gyventi Ispanijoje, pripažįstančioje jų skirtingą identitetą", rašo dienraštis "El Pais". Be to, daugelis katalonų tokią nutartį laikytų Katalonijos pralaimėjimu.

Šis referendumas nėra teisiškai įpareigojantis, nes Ispanijos Konstitucija tokį balsavimą leidžia rengti tik pritarus centrinei vyriausybei. Kita vertus, tokie referendumai nėra ir neteisėti. Tokius plebiscitus palaiko daugelis Katalonijos žurnalistų, aktorių, rašytojų, mokslininkų, iškilių visuomenės veikėjų ir profesinių sąjungų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"