TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonija renkasi nepriklausomybę

2013 01 25 6:08
Katalonijos parlamentas aplodismentais pasveikino sprendimą surengti referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Tai, kas įvyko Katalonijos parlamente, vadinama kelio į šio Ispanijos regiono nepriklausomybę pradžia, tačiau iš tikrųjų tas kelias labai neaiškus. Nedaug kas tiki, kad Katalonija greitai taps nepriklausoma valstybe.

Tai buvo audringa diena Katalonijos parlamente: 85 iš 135 vietos parlamento narių balsavo už tai, kad regionas turi teisę kaip suverenus objektas siekti narystės Europos Sąjungoje ir tuo klausimu surengs referendumą 2014 metais. 41 parlamento narys balsavo prieš įstatymą, kuris apibrėžia autonominį Katalonijos regioną, laikomą Ispanijos ekonomikos varikliu, "kaip politiškai ir teisiškai suverenų darinį", turintį teisę atsiskirti, jei dauguma iš jo 7,5 mln. piliečių demokratiniu keliu išreikš tokią valią.

Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos atstovai regioniniame parlamente balsavo prieš šią deklaraciją ir nedelsdami paliko salę. Penki socialistai nepakluso savo partijai ir atsisakė dalyvauti balsavime, užuot atidavę savo balsus prieš. Įstatymą priėmus parlamento salė prapliupo aplodismentais.

Šį vienašališkai priimtą sprendimą sunku pavadinti nekonstituciniu, nes jis dar tik veda į Konstitucijai prieštaraujantį veiksmą. Ispanijos Konstitucija neleidžia regionams be nacionalinio parlamento sutikimo rengti referendumų klausimais, kurie svarbūs visiems ispanams.

Katalonijos nepriklausomybės klausimas nėra populiarus likusioje Ispanijoje. Žinovų teigimu, Madridas nedarys jokių nuolaidų, kurios keltų grėsmę Ispanijos teritoriniam vientisumui, todėl referendumas niekur nenuves, tik į aklavietę. Mariano Rajoy vyriausybė jau reagavo į Katalonijos parlamento deklaraciją pareikšdama, kad dėl jos nesikreips į Konstitucinį Teismą (KT), o palauks, kol bus paskelbtas neteisėtas referendumas.

2008 metais KT jau paskelbė savo sprendimą dėl kur kas kuklesnio Baskų krašto siekio surengti referendumą, per kurį baskų būtų paklausta, ar jie nori apsisprendimo teisės. KT paaiškino, kad tokį referendumą privalu rengti visoje šalyje ir to paklausti visų ispanų.

Visos pagrindinės Ispanijos partijos pasisako prieš referendumą Katalonijoje, o apklausos rodo, jog dauguma ispanų nepritaria jokio regiono atsiskyrimui.

Apžvalgininkai nurodo, kad balsavimas Katalonijos parlamente labiau susijęs su regiono vidaus politikos bei derybų su Madridu dėl Katalonijos "duoklės" centrui, kuris paskui subsidijuoja skurdesnius Ispanijos regionus, reikalais. Katalonijos ekonomika prilygsta visos Portugalijos ekonomikai, bet jos deficitas vis didėja ir skolinimosi rinkos Katalonijai seniai uždarytos. Centrinė vyriausybė jau kelis kartus gelbėjo Kataloniją, o taupymo priemonės, kurių regionas ėmėsi, dar griežtesnės nei kitur Ispanijoje.

Lapkritį įvykę regioniniai rinkimai nesuteikė Katalonijos konservatoriams, vadovaujamiems regiono prezidento Arturo Maso, geidžiamos daugumos, nors jie ir pasižymėjo griausminga retorika už nepriklausomybę. Todėl A.Maso CiU koalicija turėjo siekti sąjungos su kairiųjų ERC partija, tradiciškai palaikančia nepriklausomybę. Bet tai ir yra vienintelis partnerius vienijantis klausimas, tad A.Maso vyriausybė labai trapi. Katalonija toliau vykdo griežto taupymo programą, kad sumažintų deficitą ir grįžtų į augimo kelią. Be to, A.Masas siekia įgyti svertų būsimose derybose su Madridu dėl regionų finansavimo. Atrodo, kad Madridas nebegalės ignoruoti Katalonijos reikalavimų ir padarys nuolaidų regionui sudarydamas "sąžiningesnį fiskalinį paktą".

Persiderėti su Madridu nori ir naujoji Baskų krašto regioninė valdžia. Tokios derybos neišvengiamai įtrauks visą Ispaniją ir pareikalaus konstitucinių reformų. Tai žada būti ilgas procesas, nes Madridas ir taip turi ką veikti grumdamasis su ekonomikos krize.

Sunku pasakyti, kiek A.Masas pasiryžęs konfrontuoti su sostine. Krizė jau ir taip pakirto Ispanijos politinį bei ekonominį stabilumą. Ir vis dėlto premjeras M.Rajoy turės ieškoti išeičių, kaip malšinti nusivylimą Katalonijoje ir Baskijoje. Jei valstybė siekia teisingesnės sistemos, derybos su katalonais ir baskais turės vykti.

"Christian Science Monitor", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"