TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonija siekia teisės rengti referendumą dėl nepriklausomybės

2014 01 16 19:43
AFP/Scanpix nuotrauka

Katalonijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, nepaisant Madrido priešinimosi šiai iniciatyvai.

Katalonų politikų vadovo Arturo Maso valdančioji koalicija ir dauguma kitų šiaurės rytinio Ispanijos regiono partijų ragina 2014 metų lapkričio 9 dieną surengti referendumą, kuriame rinkėjai turėtų atsakyti į du klausimus:

„Ar jūs manote, kad Katalonija turėtų būti Valstybė, taip ar ne?“;

„Jeigu taip, ar norite, kad ši valstybė būtų nepriklausoma, taip ar ne?“.

Dauguma katalonų pavyzdžiu rodo Škotiją, kurios lyderiai rugsėjį skelbia referendumą dėl nepriklausomybės nuo Britanijos – šiam sprendimui pritarė ir britų vyriausybė.

Ketvirtadienį 87 Katalonijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Ispanijos nacionaliniam parlamentui Madride, kuris turėtų suteikti regionui „galimybę... organizuoti referendumą dėl Katalonijos politinės ateities“. Prieš šią iniciatyvą pasisakė 43 parlamentarai.

Tačiau atrodo, kad šis projektas yra pasmerktas žlugti, atsižvelgiant į tai, kad dvi didžiosios Ispanijos partijos – valdančioji Liaudies partija ir opozicinė Socialistų partija – pasisako prieš Katalonijos nepriklausomybę.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Mariano Rajoy pažadėjo užkirsti kelią siūlomam referendumui.

„Tai prieštarauja konstitucijai, ir tai neįvyks, – konservatyvių pažiūrų M.Rajoy sakė per spaudos konferenciją gruodį. – Ši iniciatyva tiesiogiai prieštarauja konstitucijos pagrindui – neišardomai Ispanijos valstybės vienybei.“

M.Rajoy sakė, kad Katalonija negali rengti referendumo kaip Škotija, nes Ispanijoje, kitaip nei Britanijoje, yra rašytinė konstitucija, kuri atmeta tokią galimybę.

7,5 mln. katalonų, besididžiuojančių savita kalba ir kultūra, taip pat pavargusių nuo penkerius pastaruosius metus atsikartodavusių recesijos laikotarpių, nori perbraižyti Ispanijos žemėlapį, sakydami, kad jaučiasi išnaudojami centrinės vyriausybės, perskirstančios regione surenkamus mokesčius.

Šis regionas buvo susietas su Ispanijos valstybės gimimu, kai Kastilijos karalienė Izabelė ir Aragono karalius Ferdinandas, taip pat valdęs ir Kataloniją, susituokė 1469 metais.

1640 metais katalonai sukilo prieš absoliutinę Ispanijos valdžia ir po 12 metų kovų buvo paskelbta Katalonijos valstybė. Tačiau karai nesiliovė ir 1714 metais katalonų pajėgos galutinai pralaimėjo Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms. Barselonos gynėjų pralaimėjimas ispanams minimas rugsėjo 11-ąją, kuri tapo Katalonijos nacionaline diena.

Pernai rugsėjo 11-ąją katalonai suformavo didžiulę „gyvąją grandinę“, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"