TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonija telkia jėgas šuoliui į nepriklausomybę

2015 08 04 6:00
Liepos pabaigoje Katalonijos politikai ir visuomenės lyderiai paskelbė suvieniję jėgas už regiono nepriklausomybę. Reuters/Scanpix nuotraukos

Nepaisydama Ispanijos vyriausybės ir karaliaus perspėjimų, Katalonija skelbia pirmalaikius regiono valdžios rinkimus, kurie laikomi faktiniu referendumu dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Katalonijos prezidentas Arturas Masas pasirašė įsaką, nustatantį, kad rinkimai šiame turtingame šiaurės rytiniame regione bus surengti rugsėjo 27 dieną. Jei daugumą gautų už atsiskyrimą pasisakančių partijų aljansas, jos siektų per 18 mėnesių užsitikrinti Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Regiono vyriausybė jau pradėjo formuoti planuojamas valstybės institucijas, kurios pradėtų darbą, jei laimėtų nepriklausomybės idėją palaikanti stovykla. „Esame pasirengę“, - ne kartą trvitino A. Masas. Praeitą mėnesį katalonų pareigūnai pateikė planus įkurti būsimą regiono mokesčių agentūrą ir priėmė įsaką, atveriantį kelią viešąją kredito instituciją paversti Katalonijos centriniu banku.

Konservatorių vadovaujama Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai pasisako prieš Katalonijos pastangas pasekti Škotijos pavyzdžiu ir surengti plebiscitą dėl savo politinės ateities.

Katalonijoje separatistinės nuotaikos gerokai sustiprėjo, kai dėl regiono skolų buvo smarkiai apkarpytos išlaidos, o tai vėl pakurstė debatus dėl Ispanijos regionų finansavimo struktūros. Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra, jaučiasi apgaudinėjami Madrido, perskirstančio jų mokesčius. Katalonijoje sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto, o regiono ekonomika yra panašaus dydžio kaip Portugalijos.

Karalius Pilypas, laikomas Ispanijos vienybės simboliu, Zarzuelos rūmuose Madride priėmė Katalonijos nepriklausomybės siekiantį Arturą Masą (dešinėje).

Suvienijo jėgas

Katalonijos nepriklausomybės klausimas pastaruoju metu buvo nustumtas į antrą planą, premjero Mariano Rajoy vyriausybei labiau rūpinantis, kaip per rinkimus metų pabaigoje įveikti prieš taupymą nusistačiusią "Podemos" partiją. Tačiau Katalonijos separatistų grėsmė padidėjo, kai liepą už regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos suvienijo jėgas. Jos dalyvaus regioniniuose rinkimuose bendrame sąraše, kuris vadinasi "Drauge už "taip". Į jį įeina A. Maso konservatorių nacionalistų CDC partija, kairiųjų separatistų ERC partija bei įtakingos asociacijos, pastaraisiais metais surengusios masines demonstracijas už nepriklausomybę, kuriose dalyvavo milijonai žmonių. Mažesnė kraštutinių kairiųjų CUP partija pasisako už nepriklausomybę, bet neprisidėjo prie aljanso. Ji gali suvaidinti lemiamą vaidmenį regioninei asamblėjai įgyvendinant atsiskyrimo planus.

Ispanijos centrinė vyriausybė nelinkusi nuolaidžiauti. "Katalonija negaus nepriklausomybės", - pareiškė M. Rajoy.

Praėjusį mėnesį lankydamasis Katalonijoje karalius Pilypas VI, tik pernai birželį užėmęs sostą, perspėjo regiono lyderius "gerbti įstatymą, kuris tik vienas gali garantuoti teisėtumą ir yra būtina sąlyga gyventi drauge demokratiškai, taikoje ir laisvėje".

Keli M. Rajoy kabineto nariai užsiminė apie galimybę pasinaudoti 155-uoju Konstitucijos straipsniu, leidžiančiu vyriausybei anuliuoti įstatymui prieštaraujančius regioninės valdžios sprendimus.

Separatistai savo ruožtu įspėjo, kad vyriausybei pasinaudojus šiuo straipsniu jie vienašališkai paskelbs nepriklausomybę.

Separatistai gali laimėti

Judėjimas už nepriklausomybę kiek priblėso, kai pernai lapkričio 9-ąją Katalonijos vyriausybė surengė simbolišką referendumą, nors teismai jį buvo uždraudę. Apklausos parodė, kad pirmą kartą nuo 2011 metų tų, kurie pasisako už Katalonijos vienybę su Ispanija, yra daugiau nei tų, kurie nori atsiskyrimo. Tačiau nepriklausomybės šalininkų bendras sąrašas pakeitė situaciją, tad oponentai tikrai susirūpinę.

"Tai svarbiausi per visą istoriją Katalonijos regioniniai rinkimai", - pareiškė Xavieras Garcia Albiolas, valdančiosios nacionaliniu lygmeniu Liaudies partijos kandidatas regioniniuose rinkimuose.

Sukurti stiprią vienybės su Ispanija stovyklą galėtų centro dešiniųjų "Ciudadanos", Liaudies, Socialistų ir Krikščionių demokratų (UDC) partijos. Pastaroji birželį nutraukė 37 metus trukusią sąjungą su A. Maso partija. Bet ir to gal nepakaktų, dar reikėtų "Podemos" sudarytos kairiųjų platformos paramos.

Likus dviem mėnesiams iki regiono rinkimų abi stovyklos pasidalijusios maždaug perpus. Apie pusė visuomenės pasisako už Katalonijos vienybę su Ispanija, bet toji stovykla prastai mobilizuota, stokoja sutelktumo, todėl separatistai gali laimėti.

Kalėdos bus linksmesnės

Visuotiniams rinkimams artėjant Ispanijos vyriausybė, siekdama pabrėžti, kad šalies ekonomika atsigauna, paskelbė nuo kitų metų 1 proc. didinanti viešojo sektoriaus darbuotojų algas.

Ji taip pat paskelbė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai atgaus dalį kalėdinių premijų, kurios buvo panaikintos, kai valdžia ėmėsi priemonių sutaupyti 150 mlrd. eurų. Šios priemonės pakurstė piktus gatvių protestus.

"Aiškus ekonomikos pagerėjimas leidžia mums po truputį atšaukti sprendimus, kurie daug pastangų pareikalavo iš Ispanijos žmonių", - sakė premjeras.

Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus 2010 metais sumažino tuometinė socialistų vyriausybė, o recesijai apėmus šalį jie buvo įšaldyti. 2012 metais M. Rajoy konservatorių vyriausybė atėmė ir kalėdines premijas. Šiemet ketvirtadalis jų bus grąžintos, o kitais metais dar pusė. M. Rajoy vyriausybė taip pat rengiasi mažinti pajamų mokestį.

Penkerius metus iki 2013-ųjų Ispanija išgyveno kelis ekonominio nuosmukio laikotarpius, bet šiemet vyriausybė tikisi 3,3 proc. augimo - daugiau nei dvigubai didesnio nei vidutiniškas euro zonos šalyse. M. Rajoy taip pat prognozuoja, kad per 2014-2015 metus Ispanijoje iš viso bus sukurta milijonas darbo vietų. Tačiau nedarbas šalyje vis dar gniuždantis - viršija 22 proc. ir yra antras pagal didumą euro zonoje po Graikijos.

M. Rajoy pabrėžė, kad 53,5 proc. naujojo biudžeto bus skirta socialinėms išlaidoms, 39 proc. atiteks pensijoms. Pensijos kils 0,25 proc. - minimaliai, kaip nustato įstatymas.

Blogi laikai gali grįžti

Ekonomikos rodikliams gerėjant, vyriausybę skandina korupcijos skandalai, piktinantys visuomenę. Lapkritį M. Rajoy siekia perrinkimo ir perspėjo visuomenę, kad Ispanijos atsigavimui iškils pavojus, jei kairuoliška "Podemos" po rinkimų privers pakeisti ekonomikos kursą. Premjeras pabrėžė, jog tik griežtomis vyriausybės taupymo priemonėmis pavyko stabilizuoti Ispanijos viešuosius finansus ir grąžinti ekonomikos augimą. Padidėjo Ispanijos eksportas ir į šalį atvyko rekordinis turistų skaičius.

"Podemos" buvo sudaryta tik pernai ir labai gerai pasirodė per regioninius rinkimus gegužės mėnesį.

Kaip antrą grėsmę atsigavimui premjeras nurodė "politinę nežinomybę" dėl Katalonijos siekių atsiskirti, o Graikijos skolas įvardijo kaip trečią grėsmę.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"