TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonijos separatistai džiūgauja, bet tai tik duobėto kelio pradžia

2015 09 29 6:00
Katalonijos regioninės vyriausybės prezidentas Arturas Masas žada nepriklausomybę nuo Ispanijos per pusantrų metų. AFP/Scanpix nuotrauka

Katalonijos separatistai sudavė skaudų smūgį Ispanijos vyriausybei, laimėję daugumą vietų regioniniame parlamente. Ši jų pergalė sukuria dar daugiau politinio netikrumo likus trims mėnesiams iki visuotinių rinkimų Ispanijoje.

Pagrindinis separatistų aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) ir mažesnė nacionalistinė kairioji partija CUP drauge laimėjo 72 iš 135 vietų regioniniame parlamente. Tačiau šios už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos nesugebėjo gauti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų paramos - už jas balsavo 1,9 mln. iš 4 mln. balsuoti atėjusių rinkėjų. Ispanijos valdančioji konservatorių Liaudies partija patyrė aiškų pralaimėjimą, praradusi Katalonijos parlamente 8 vietas. Aktyvumas rinkimuose buvo didesnis nei 77 procentai.

Už turtingiausio Ispanijos regiono nepriklausomybę pasisakantis judėjimas pažadėjo paskelbti nepriklausomybę per pusantrų metų, nors Madridas ir smarkiai tam priešinasi. Separatistai sako, kad pergalė suteikia jiems aiškų mandatą paskelbti Kataloniją nepriklausoma valstybe. Ispanijos centrinė valdžia perspėja, kad teisme užginčys bet kokius vienašališkus Katalonijos veiksmus nepriklausomybės link.

Spaudimas prieš visuotinius rinkimus

Separatistams švenčiant pergalę, regiono sostinę drebino disko muzika ir šūksniai "Nepriklausomybė!" Džiūgaujantys aljanso šalininkai susirinko prie "Mercat del Born" - buvusios turgavietės Barselonoje, dabar paverstos muziejumi ir kultūros centru, kuris pastatytas ant 1714 metų miesto apgulties per Ispanijos įpėdinystės karą griuvėsių. Katalonijos nacionalistams pralaimėjimas karaliaus Pilypo V pajėgoms žymėjo jų regiono laisvės pabaigą ir Madrido dominavimo pradžią.

Minioje plazdėjo ne tik Katalonijos, bet ir Kanados Kvebeko, Prancūzijos Bretanės ir Ispanijos Baskų šalies (tai kiti separatistiniai regionai) vėliavos. Minia nuščiuvo, kai žmonės užtraukė "Els Segadors" - Katalonijos himną, kai kuriems akyse spindėjo ašaros.

Katalonijos prezidentas Arturas Masas ir jo judėjimas "Drauge už "Taip" laimėjo pakankamai vietų, kad turėtų absoliučią daugumą, jei eis išvien su radikalia kairiąja partija CUP ( A. Maso aljansas gavo 62, CUP partija - 10 vietų). Tačiau tai, kad abi partijos drauge neužsitikrino daugiau nei pusės rinkėjų balsų, skatina A. Maso oponentus teigti, jog jo pastangos paversti rinkimus netiesioginiu plebiscitu už nepriklausomybę žlugo. Ispanijos premjero Mariano Rajoy konservatyvios Liaudies partijos atstovas pareiškė, kad vyriausybė ir toliau "gins Ispanijos vienybę".

Per gruodį numatytus visuotinius rinkimus opozicijoje esantys socialistai ir nauja centristinė grupė "Ciudadanos", užėmusi antrąją vietą Katalonijoje, tikisi atimti valdžią iš Liaudies partijos. Ispanijos kairiųjų protesto partija "Podemos" taip pat naudojasi balsavimu Katalonijoje kaip galimybe užsipulti Liaudies partijos karingą laikyseną regiono atžvilgiu. "Tik mūsų partijai valdant galėsime sukurti Ispaniją, kurioje bus vietos ir Katalonijos tautai", - sakė "Podemos" lyderis Pablo Iglesias.

Per pastaruosius metus "Podemos" ir "Ciudadanos" iškilo kaip rimtos varžovės dėl rinkėjų, galinčios pakeisti Ispanijos politinį peizažą. "Podemos" nepritaria Katalonijos nepriklausomybei, bet pasisako už tai, kad šiuo klausimu būtų surengtas referendumas. "Ciudadanos" lyderis Albertas Rivera rinkimus Katalonijoje vadina A. Maso, kurį laiko "senosios politikos" reliktu, pralaimėjimu. Premjero M. Rajoy partijos atstovas taip pat pareiškė, kad A. Masui nepavyko, nes jis nelaimėjo daugumos balsų. Anot jo, šie rinkimai "turi padaryti galą debatams dėl nepriklausomybės kartą ir visiems laikams".

„Drauge už „Taip“ judėjimas yra pažadėjęs paskelbti Katalonijos nepriklausomybę iki 2017 metų, net jei negaus daugumos rinkėjų balsų, bet užsitikrins daugumą mandatų regiono parlamente. Kad taip nutiktų, A. Maso aljanso laukia sunkios derybos su CUP, antikapitalistiniu piliečių judėjimu už socialinį teisingumą. CUP paragino imtis pilietinio nepaklusnumo akcijų prieš „neteisingus įstatymus“, nepaklusti Ispanijos valdžiai Katalonijoje.

A. Maso judėjimas reikalauja, kad Madridas sutiktų derėtis dėl galimybės Katalonijai atsiskirti, nes kitaip "nepriklausomybės paskelbimas bus neišvengiamas". "Jei valstybė nerodys valios derėtis, mes tai vis tiek padarysime, nes turime mandatą", - tikino "Drauge už "Taip" atstovas Raulis Romeva.

Visuomenė susiskaldžiusi perpus

Vis dėlto sekmadienio balsavimo rezultatas yra dviprasmiškesnis, nei entuziastinga retorika, kuri liejasi iš separatistų lūpų. Nepriklausomybininkų stovykla gerai žino, kad procesas bus prieštaringas ir sudėtingas. Pirmutinis separatistų tikslas vis dar tebėra surengti teisėtą referendumą. Todėl vyriausybė ir toliau bus spaudžiama, naudojantis artėjančiais visuotiniais rinkimais. O jie parodys, ar Ispanijoje pasikeis valdžia, ar bent jau Liaudies partijos pozicijos bus susilpnintos. Tai gali keisti ir Madrido nusistatymą dėl Katalonijos.

Pagal Ispanijos Konstituciją, regionai neturi teisės rengti tokių referendumų, tai būtų galima padaryti tik leidžiant balsuoti visai šaliai. Separatistai kaltina centrinę valdžią, kad ji ignoruoja neoficialų balsavimą už nepriklausomybę, surengtą 2014 metų lapkritį.

Apklausos rodo, kad dauguma katalonų pasisako už tai, kad būtų surengtas referendumas, bet tai dar nereiškia, kad visi nori atsiskirti nuo Ispanijos. Tie, kurie to nenori, yra prasčiau organizuoti nei separatistai ir jų balsas menkiau girdimas, tačiau, sprendžiant pagal apklausas, nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų Katalonijoje yra maždaug po lygiai. Taigi teisiškai pripažįstamas referendumas dar nebūtinai baigtųsi pritarimu nepriklausomybei, kaip kad įvyko ir Škotijoje. Britų valdžia leido Škotijai pasisakyti, ar ji nori tapti nepriklausoma, ir škotai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos.

Pikta Madrido retorika kursto katalonų nepasitenkinimą, jie tai vertina kaip puolimą ir grasinimus. Daugelis netiki perspėjimais, kad tapusi nepriklausoma Katalonija iškris iš Europos Sąjungos (ES). Škotijos atveju Briuselis aiškiai pasakė, kad susikūrusi nauja valstybė automatiškai netaps ES nare, o turės nueiti visą stojimo į ES kelią nuo pat pradžios.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"