TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katalonijos separatistai nerimsta

2016 09 13 6:00
Liepos mėnesio apklausos duomenimis, 48 proc. katalonų palaiko nepriklausomybės siekį, o 42 proc. apklaustųjų tokiam žingsniui prieštarauja. AFP/Scanpix nuotraukos

Šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį Katalonijoje išėjo į gatves, siekdami pademonstruoti paramą krašto atsiskyrimui nuo Ispanijos. Vietos lyderiai kitais metais žada paskelbti regiono nepriklausomybę, tačiau tokiam žingsniui smarkiai priešinasi Ispanijos vyriausybė.

Katalonai išėjo į gatves penkiuose Ispanijos šiaurės rytinio regiono miestuose. Tai yra kasmetinis maršas, per kurį reikalaujama nepriklausomybės nuo Ispanijos. Jis tradiciškai vyksta rugsėjo 11-ąją per Katalonijos nacionalinę dieną „La Diada“. Daugiausia žmonių – apie 540 tūkst. – dalyvavo demonstracijoje Barselonoje. Vietos policijos skaičiavimais, eitynėse visame regione dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių, tačiau centrinė Ispanijos vyriausybė pateikia daug kuklesnį skaičių – 370 tūkstančių.

Jaučiamas nuovargis

Po ketverius metus trunkančių protestų ir atsiskyrimą propaguojančios kampanijos daugelis į gatves išėjusių asmenų vilkėjo marškinėlius su užrašu „Laukiame jūsų ženklo“, kuris tarsi rodytų, jog tikslas yra lengvai pasiekiamas. Nors ir buvo mojuojama vėliavomis bei leidžiami fejerverkai, yra tam tikrų ženklų, kad nepriklausomybės judėjimas ima išsikvėpti. Palyginti su praėjusiais metais, labai smarkiai sumažėjo demonstracijos dalyvių. BBC duomenimis, pernai vien Barselonoje į gatves išėjo 1,4 mln. žmonių.

„Žmonės yra pavargę – aš pavargęs dalyvauti demonstracijose, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė 60-metis Diego Arcosas, žygiavęs sekmadienio eitynėse. – Man nusibodo visas šis reikalas.“

Kai katalonai pirmą kartą išėjo į gatves 2012 metais, Ispanijos ekonomikos padėtis buvo siaubinga. Ekonomikos krizė atskleidė, jog centrinės valdžios pareigūnai yra korumpuoti ir priėmė daug netinkamų sprendimų. Separatistai, kurie buvo labai garsi mažuma jau nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio, nusprendė tuo pasinaudoti ir suburti opoziciją Ispanijai.

Tačiau dabar Ispanijos ekonomikos situacija yra daug geresnė. Be to, separatistų siekis nesulaukia palaikymo iš Europos Sąjungos bei kitų valstybių. Praeitais metais JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo apie „stiprią ir vieningą Ispaniją“.

Braškanti vienybė

Beveik 2 mln. žmonių, arba kiek mažiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, per praėjusių metų regioninius rinkimus balsavo už nepriklausomybę palaikančias partijas. Panašus skaičius žmonių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos per neoficialų referendumą 2014 metais. To užteko, kad regioniniame parlamente būtų suformuota separatistų daugumos vyriausybė. Ji pradėjo rengti atsiskyrimo nuo Ispanijos planus. Tačiau šią koaliciją sudarančių grupių įvairovė – nuo anarchistų iki Katalonijos verslo elito atstovų – sukelia tam tikrų problemų. Prezidentas Carlesas Puigdemont'as nesugeba susitarti su nedidele antikapitalistine CUP partija, kuri birželio mėnesį atsisakė paremti 2016 metams pasiūlytą biudžetą.

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (dešinėje) norėtų surengti referendumą dėl regiono ateities, tačiau tam griežtai prieštarauja Ispanijos premjero pareigas einantis Mariano Rajoy ir jo partija.

Netekęs CUP paramos, C. Puigdemont'as dabar valdo su mažumos vyriausybe, turėdamas 62 iš 135 vietos parlamentarų palaikymą. Dėl to rugsėjo 28 dieną parlamente yra rengiamas balsavimas dėl pasitikėjimo vyriausybe.

CUP pažadėjo ir vėl paremti C. Puigdemont'o vyriausybę. Tačiau ši ir kitos atsiskyrimą remiančios jėgos nesugeba susitarti dėl konkretaus plano, kaip įgyvendinti nepriklausomybės siekį. Tokią padėtį dabartinis be parlamento paramos valdantis Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy pavadino „didžiule grėsme Ispanijai“.

M. Rajoy dabar kovoja visomis priemonėmis, kad pats išsilaikytų valdžioje. Per praeitų metų gruodį vykusius rinkimus jo Liaudies partija surinko per mažai balsų, kad viena suformuotų vyriausybę. Tai lėmė politinį paralyžių, nes partijos niekaip nesugeba susitarti. Politinės krizės neišsprendė ir birželį vykę pakartotiniai rinkimai.

Liaudies partija visada laikėsi griežtos pozicijos Katalonijos atžvilgiu ir manoma, kad tokia politika yra labai patraukli jos rinkėjams. Šį mėnesį bandydamas užsitikrinti parlamento paramą suformuotai vyriausybei, jis perspėjo, kad Ispanijos vienybei yra iškilusi grėsmė.

Ištęstas procesas

C. Puigdemont'as sekmadienį pareiškė, kad jei Madridas neleis katalonams surengti referendumo dėl savo ateities, jis kitais metais skelbs regioninius rinkimus, kurie bus tarsi plebiscitas, tikrinantis visuomenės paramą Katalonijos nepriklausomybei.

„Aš dar kartą pabrėžiu, kad dėl šio proceso reikia susitarti su Ispanijos vyriausybe... Referendumas yra geriausias mechanizmas išsiaiškinti, ar žmonės nori būti nepriklausomi, ar ne“, – per spaudos konferenciją teigė C. Puigdemont'as.

Ispanijos vyriausybė vis dar kontroliuoja regiono mokesčius. Madridas ėmė griežčiau prižiūrėti Katalonijos viešuosius finansus, kai per krizę centrinė valdžiai turėjo regioninei administracijai suteikti finansinę paramą. Kaip teigia patys katalonai, jie turėjo finansinių sunkumų tik todėl, kad daugiau nei 30 metų subsidijuoja visą likusią Ispaniją.

„Nepriklausomybės procesas yra labai lėtas, – teigė Barselonoje įsikūręs gydytojas, kuris priklauso nepriklausomybę remiančiai grupei „Dabar arba niekada“. – Ištempdamas procesą rizikuoji, kad kitų šalių gyventojai sakys, jog katalonai nėra rimtai nusiteikę, nes galiausiai jie nieko konkretaus nedaro.“

Remiantis apklausos duomenimis, nepriklausomybės palaikymas paskutiniais mėnesiais išaugo. „Reuters“ teigimu, pagal liepos mėnesio visuomenės apklausas, 48 proc. asmenų palaiko nepriklausomybės siekį, o 42 proc. tokiam žingsniui prieštarauja.

Katalonija yra turtingiausias Ispanijos regionas. Čia gyvena apie 7,5 mln. žmonių. Jie sudaro apie 16 proc. visos šalies gyventojų, tačiau regione yra sukuriama 19 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"