TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kataro transformacija ir stulbinamos ambicijos

2013 01 11 6:08
Valdant E.Hamadui Kataro sostinė Doha tapo moderniu mokslo ir kultūros centru. /Užsienio spaudos nuotrauka

Kataras puoselėja dideles ambicijas. Jis ruošiasi surengti pasaulio futbolo čempionatą, aktyviai remia arabų revoliucijas ir daug investuoja į šalies infrastruktūros plėtrą bei švietimą.

Kataras - maža Persijos įlankos valstybė, žemėlapyje atrodanti kaip didžiosios kaimynės Saudo Arabijos apendiksas. Katarą valdo Al Thani šeimos nariai, kurie prieš kelis dešimtmečius į didžiąsias arabų valstybes žvelgė su baime ir pavydu. Turtinga naftos ir dujų šalis skurdo, nes stigo darbo jėgos, o Kataro žmonių raštingumas buvo menkas. Valstybės kariuomenė buvo per silpna, kad galėtų apginti savo šalį nuo galingiausių regiono valstybių.

Tačiau laikai pasikeitė. Pastaraisiais metais Katarą ėmė drebinti dideli pokyčiai, pakeitę šalies vidaus ir užsienio politiką. Menkoje Arabijos pusiasalio valstybėje pradėjo dygti dangoraižiai, šalies turtuoliai nusipirko galingiausius pasaulio futbolo klubus, į Katarą nukeliavo meno kūrinių lobynas. Negana to, šalis ėmė remti arabų pasaulio sukilimus, sustiprėjo Kataro diplomatų vaidmuo pasaulio politikoje.

Saugumo garantas

Jau beveik septyniolika metų Katarą valdo Emiras Hamadas bin Khalifah Al Thani, paveldėjęs sostą iš savo tėvo Khalifah, kuris pastaruoju metu dienas leidžia Prancūzijos Rivjeroje. Senasis Khalifah nepuoselėjo tokių didelių ambicijų kaip dabartinis Kataro monarchas. Jis vengė reformų ir stengėsi ramiai valdyti valstybę. Tačiau Saddamo Husseino invazija į Kuveitą stipriai išgąsdino Katarą. Iš tėvo valdžią perėmęs E.Hamadas iškart ėmėsi permainų. Jis suprato, kad Kataras nebegali būti tylia Persijos įlankos valstybe, o šaliai apsaugoti vien kariuomenės neužtenka. Kataro valdovas suvokė, jog šalis turi būti naudinga pasauliui, kad kitos valstybės iš tikrųjų norėtų ją saugoti.

Jungtinės Amerikos Valstijos - galingiausia pasaulio valstybė ir daugelio mažųjų šalių saugumo garantas. Kai regiono lyderė Saudo Arabija nenoriai sutiko įsileisti amerikiečius, Kataras juos priėmė išskėstomis rankomis. Po Persijos įlankos karo 1992 metais JAV Katare įkūrė karinę bazę, iš kurios buvo koordinuojamos operacijos Afganistane ir Irake. Amerikiečių karinė bazė tapo saugumo garantu ir pačiam Katarui, todėl šalis milžiniškas lėšas galėjo skirti dideliems infrastruktūros projektams ir garsinti šalies vardą pasaulyje.

Reformos ir transformacija

Kataro valdovas suprato, kad geriausias būdas šaliai garsinti - globalios televizijos sukūrimas. E.Hamadas 1995 metais įkūrė "Al-Jazeera" - visame arabų ir net Vakarų pasaulyje populiarų televizijos tinklą, transliuojantį svarbiausias pasaulio naujienas. Naujasis monarchas neapleido ir savo šalies gyventojų. Jis reformavo Kataro švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą, atnaujino infrastruktūros objektus. Padidėjusios naftos ir dujų kainos paskatino prabangių viešbučių, verslo centrų, dangoraižių statybą. Šalis skyrė dideles lėšas ir sporto renginiams organizuoti. Kataras 2006 metais surengė Azijos žaidynes, o visai neseniai laimėjo teisę 2022 metais suorganizuoti Pasaulio futbolo čempionatą. Taip uždara ir rami valstybė atsivėrė pasauliui.

Išėjimas į pasaulį paskatino ir kultūrinę bei mokslo revoliuciją. Katare kaip grybai po lietaus pradėjo dygti mokslo institutai, meno galerijos ir mokslinių tyrimų centrai, atsirado nemažai nevyriausybinių organizacijų, naudingų pilietiniam ir kultūriniam dialogui. Akademiniai centrai nuolat rengia diskusijas apie vidaus ir užsienio politikos problemas, su kuriomis susiduria Kataro valstybė.

Liberalus jaunimas

Ilgus metus Kataro gyventojai buvo apatiški ir pasyvūs sprendžiant politinius klausimus. Jie neprieštaravo senojo valdovo politikai ir novatoriškas idėjas retai skleidė viešojoje erdvėje. Tačiau pasikeitė karta, ir šiuo metu Kataro jaunimas aktyviai įsitraukia į kultūrines bei politines diskusijas ir perima iš Vakarų ateinančias vertybes. Taigi Kataras yra atviras įvairioms kultūroms, šalyje susipina modernizmas ir tradicinės islamo vertybės.

Kataro jaunoji karta užaugo kur kas liberalesnėje aplinkoje nei jos tėvai. Jaunimas raštingesnis, supratingesnis, liberalesnis ir labiau išsilavinęs. Jei senoji karta vis dar išlieka konservatyvi ir uoliai laikosi tradicinių islamo vertybių, jauni žmonės jau laužo socialines normas. Kataro sostinėje Dohoje galima išvysti nemažai už rankų susikibusių, o parke ir besibučiuojančių jaunų porų. Tai piktina tradicines ir religiškai konservatyvias šeimas, kurios net ir pučiant permainų vėjams vis dar sudaro Kataro visuomenės pagrindą, o ir islamas katariečių gyvenime išlieka nepaprastai svarbus. Besimėgaujantys globalizacijos privalumais Kataro gyventojai piktai žvelgia į vakarietiškas ydas, ryškiai matomas kaimyniame Dubajuje.

Etniškai marga valstybė

2012 metais arabai sudarė 40 proc. šalies gyventojų. Likusieji Kataro gyventojai - indai, pakistaniečiai, iraniečiai. Taigi tai etniškai labai marga valstybė. Į Katarą nuolat plūsta užsieniečiai ne tik iš arabų valstybių bei musulmoniškos Azijos, bet ir iš Vakarų, todėl vietiniams Kataro gyventojams tampa svarbu ginti savo kultūrą užsieniečių antplūdžio akivaizdoje. Jie tikisi išsaugoti kultūrinį savitumą ir neleisti valstybei tapti antruoju Dubajumi.

2022 metų Pasaulio futbolo čempionatas neabejotinai dar labiau išgarsins Katarą pasaulyje ir pritrauks į šalį milijonus futbolo aistruolių. Tačiau alkoholį vartojančių turistų antplūdis jau dabar kelia susirūpinimą šalies monarchui ir paprastiems katariečiams. Baiminamasi, kad uolūs musulmonai gali netoleruoti šalia jų gatvėse besišlaistančių girtų užsieniečių.

Remia arabų revoliucijas

Kataras ėmėsi ir aktyvios užsienio politikos. Kilus Arabų pavasariui šalis parėmė revoliucinius, prieš diktatorius nukreiptus judėjimus Libijoje, Sirijoje ir kitose arabų valstybėse. Kataras šiuos judėjimus šelpė pinigais ir net ginklais bei gynė juos diplomatinėje arenoje. Savo kieme Kataras žaidžia demokratiją. Nors valstybė - absoliutinė monarchija, tačiau šalį valdantis E.Hamadas pasiūlė šiais metais surengti rinkimus.

Taigi Kataras į regiono valstybių elitą veržiasi sparčiais žingsniais. Šalies valdovo pastangos modernizuoti valstybę nenuėjo veltui. Kataras tapo vienu Arabijos pusiasalio kultūros centrų, kuriame susipynė islamo tradicijos su modernistinėmis Vakarų vertybėmis. Užsienio politikoje Kataro balsas svarus tarp visų arabų valstybių. Juodojo aukso - naftos ir gamtinių dujų ištekliai bei didžiuliai pinigai gerokai prisidėjo prie Kataro vardo garsinimo visame pasaulyje.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"