TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katastrofos, kurios laukia progos

2010 10 21 0:00
Avarijos Vengrijoje metu į aplinką pateko maždaug 700 tūkst. kubinių metrų nuodingo šlamo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pavojingų atliekų rezervuarų išmargintą Vidurio Europą bet kurią akimirką gali ištikti katastrofa, panaši į tą, kuri spalio pradžioje įvyko Vengrijoje.

Mainais į narystę Europos Sąjungoje (ES) Vengrija, Rumunija, Čekija, Bulgarija ir Slovakija turėjo paklusti griežtiems aplinkosaugos standartams. Tačiau pro akylų Vakarų Europos pareigūnų akis vis dėlto prasprūdo daugybė nuodingų atliekų rezervuarų, galinčių tapti ekologinės nelaimės priežastimi. "Vengrija davė signalą visai Europai. Kasybos pramonė pagamina nežmonišką kiekį atliekų, o sovietiniais laikais neefektyviai tvarkant pramonę buvo sukurta daugybė nuodingų telkinių visame regione", - sakė Herwigas Schusteris iš Austrijos "Greenpeace" organizacijos.

Nors sovietinė sistema žlugo prieš 20 metų, iki šiol gyva tuometinė praktika. Ekonominės pagalbos taryba reikalaudavo, kad kasybos ir metalurgijos pramonės veikla būtų įslaptinta. Tad ir šiandien informacija apie tai, kur regione įkurti atliekų sąvartynai, dalijama labai šykščiai. Ši spraga bus ištaisyta tik 2012 metais, kai įsigalios ES Pramonės atliekų direktyva.

"Baisiausia, kad nieko nežinojome apie šią pramoninių atliekų saugyklą Vengrijoje. Kiek dar yra tokių tiksinčių bombų?" - klausė Andreasas Beckmannas iš "World Wildlife Fund" (WWF). Viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje Aikos mieste įsikūrusios aliuminio gamyklos net nelaikė pavojinga. Spalio 4 dieną iš rezervuaro išsiliejęs šlamas nusinešė aštuonias gyvybes, sužeidė 150 žmonių, užteršė artimiausias gyvenvietes, sunaikino daugybę turto. Aplinkosaugininkams nerimą kelia kita vengrų raudono šlamo saugykla, įkurta Almasfuzite, 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Budapešto. Ten, WWF duomenimis, maždaug 40 hektarų dydžio telkinys nuolat teršia gruntinius vandenis, kurie pasiekia Dunojų. Jei saugyklos siena būtų pramušta, visas šlamštas sutekėtų tiesiai į Dunojų ir užterštų Budapešto geriamo vandens atsargas.

2004 metais paskelbtoje ES ataskaitoje vien Vengrijoje užfiksuota 260 nuodingų rezervuarų. Rumunijos aplinkosaugos ministerija neseniai paskelbė, kad šalyje yra daugiau nei tūkstantis tokių vietų. Slovakija taip pat neatsigina panašių problemų. Didžiulė teritorija šalies rytuose yra užteršta ypač nuodingais polichlorintais bifenilais, užsilikusiais nuo šaltojo karo laikų. Išsigandusi avarijos Vengrijoje Bulgarijos vyriausybė įsakė ištirti keliolika atliekų dambų. Kol kas bulgarų atminty vis dar gyva 1966 metų nelaimė, kai Zgorigrado švino ir vario perdirbimo gamykloje sugriuvus rezervuaro sienai ir išsiliejus atliekoms žuvo 488 žmonės, o aplinkinės vietovės tapo negyvenamos.

Vidurio Europoje dažnai pasitaiko mažesnių išsiliejimų. Praėjusiais metais iš vienos Bulgarijos švino ir vario perdirbimo gamyklos išsiliejus teršalams žuvo daugybė žuvų Topolnicos upėje. Septynių valstybių teritorijomis vingiuojantis Dunojus - nuolatinis tokių nelaimių įkaitas. Per NATO bombardavimus Serbijoje užkliudžius trąšų ir vinilo chlorido gamyklas bei naftos perdirbimo gamyklą į Dunojų nutekėjo gyvsidabrio ir kitų nuodingų junginių. Net ir dabar tose vietose oro tarša vis dar viršija leistinas normas.

Tačiau didžiausia grėsmė kybo virš Rumunijos. Ten daugiausia sovietinių laikų gamyklų, kuriose saugos reikalavimai pradėti diegti kur kas vėliau nei kitose regiono valstybėse. Po toksiško šlamo išsiliejimo Vengrijoje Rumunijos žiniasklaida prisiminė raudono dumblo saugyklą Tulčios aliuminio gamykloje, netoli Dunojaus deltos. Šiame pelkėtame regione, įtrauktame į UNESCO pasaulio gamtos paveldo vietovių sąrašą, gyvena daugiau nei 800 tik tai vietovei būdingų paukščių ir žuvų rūšių. Vos keliolika kilometrų upe aukštyn stovi Tulčios gamykla, kurios nepatvarioje damboje saugoma daugiau nei 6 mln. tonų raudono šlamo.

Prieštaringiausiai vertinamas projektas vykdomas Rumunijos kalnakasybos miestelyje Rosia Montana, įsikūrusiame 420 kilometrų nuo Bukarešto. Investuotojai iš Kanados ten žada pastatyti dambą, kurioje būtų saugoma 214 mln. tonų cianido, vandens ir rūdos liekanų. Rumunai skeptiškai vertina kompanijos tikinimus apie saugų rezervuarą, nes puikiai prisimena 2000-ųjų incidentą, kai 20 tūkst. tonų užteršto purvo, cianido ir sunkiojo metalo atliekų pratrūko iš tariamai saugios Aurulo aukso kasyklos saugyklos netoli Baja Marės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"