TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Katilas ūžia vis labiau

2011 09 22 0:00
Minios palestiniečių Hebrone dalyvavo demonstracijose už Palestiną.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tūkstančiai palestiniečių Vakarų Kranto miestuose reikalavo Palestinos pripažinimo, o Niujorke vyko įtemptos derybos: prezidentas Barackas Obama susitiko atskirai ir su Izraelio premjeru, ir su palestiniečių prezidentu.

B.Obamos susitikimas su Mahmoudu Abbasu buvo skirtas tam, kad jį perkalbėtų nuo ketinimo siekti Palestinos valstybės priėmimo į Jungtines Tautas (JT). JAV prezidentas pažadėjo vetuoti tokį sprendimą, jei bus balsuojama JT Saugumo Taryboje, nes palaiko Izraelio poziciją, kad tik tiesioginės derybos yra kelias į taiką, o "veiksmai Jungtinėse Tautose nėra būdas Palestinos valstybei pasiekti".

M.Abbasas ketina pateikti savo prašymą penktadienį, po kreipimosi į JT Generalinę Asamblėją, generaliniam sekretoriui Ban Ki Moonui. Europos valstybės užkulisiuose stengiasi užkirsti kelią konfrontacijai, bet palestiniečius jau padrąsino maždaug 120 valstybių, kurios dvišaliu principu pripažino Palestinos valstybę arba parėmė tokią poziciją. Jei palestiniečiams nepavyks patraukti savo pusėn 9 iš 15 Saugumo Tarybos narių, bet kokia rezoliucija žlugs ir B.Obamai nereikės pareikšti nesmagaus JAV veto.

Nors JT pripažinimas būtų labiau simbolinis, palestiniečiai sako, kad tai labai sustiprintų jų pozicijas derybose su Izraeliu, ypač tais klausimais, kuriais nuomonės labiausiai išsiskiria. Pirmiausia - dėl tikslios sienos, Jeruzalės statuso, pabėgėlių grįžimo, vandens ir saugumo.

Palestiniečių kampanija sulaukia visiškai skirtingų reakcijų Europoje ir Amerikoje. Europoje skamba daug balsų, raginančių paremti palestiniečius. Pasak Italijos užsienio reikalų ministro Franco Frattini, palestiniečiams reikia duoti ką nors apčiuopiamo, tik ką? Amerikiečiai kol kas grasina tik atimti, t. y. sumažinti kasmetinę paramą 500 mln. dolerių.

Europos valstybių reakcija į Izraelio poziciją demonstruoja, kaip smarkiai pasikeitė šios valstybės vaidmuo Artimuosiuose Rytuose. Moralinė tarptautinės bendruomenės parama, apie kurią taip mėgo kalbėti premjeras Benyaminas Netanyahu, išsisklaidė it dūmas. Užsispyrimas įstūmė Izraelį į izoliaciją, o drauge stumia ir JAV, kurios visuomet buvo Izraelio saugumo ir neliečiamumo garantas. JAV administracijos įtaka regione dar niekada nebuvo tokia menka, kaip dabar.

Ar turi palestiniečiai teisę turėti savo valstybę, klausia "The Wall Street Journal". Jos neturi kurdai, tamilai, uigurai, tibetiečiai, baskai, čečėnai, flamandai.

Beveik neabejojama, kad Generalinė Asamblėja balsuos už valstybės stebėtojos statuso suteikimą palestiniečiams (tokį statusą turi tik Vatikanas), bet tai dar nesukurs Palestinos valstybės. Priešininkai sako, kad palestiniečių administracija neturi jokių valstybingumo bruožų: ji nevaldo nei aiškios teritorijos, nei nuolat gyvenančių piliečių, neturi vyriausybės, gebančios užmegzti ryšius su kitomis valstybėmis; palestiniečių administracija kontroliuoja Vakarų Krantą drauge su Izraeliu, o Gazos ruožo apskritai nekontroliuoja.

Visai kitaip mano Vakarų Kranto gyventojai, entuziastingai palaikantys politinių lyderių kampaniją. Vakar jie plūdo į gatves Ramaloje, Nabule, Hebrone, Betliejuje. Ten neveikė mokyklos, įstaigos, sustojo eismas, o Izraelis sustiprino saugumą, nors demonstracijos žadėjo būti taikios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"