Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Katynės byla atnaujinama

 
2008 06 11 0:00
A.Wajdos filmas "Katynė" buvo parodytas ir Lenkų kultūros centre Maskvoje.<br>AFP/Scanpix nuotrauka
A.Wajdos filmas "Katynė" buvo parodytas ir Lenkų kultūros centre Maskvoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Maskvos miesto Chamovnikų rajono teismui iš naujo teks nagrinėti ieškinį dėl Katynėje sušaudytų Lenkijos karininkų reabilitavimo. Ankstesnį jo sprendimą panaikino aukštesnės instancijos Maskvos teismas.

2005 metais Katynės byla buvo nutraukta, nes Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra pareiškė, kad lenkų karininkų atžvilgiu genocidas nebuvo vykdomas, ir nė vienas sušaudytų lenkų karininkų giminaitis nebuvo pripažintas nukentėjusiu. Vėliau Rusijos teismai kelis kartus atsisakė nagrinėti bylą aiškindami, kad daugybė jai būtinų dokumentų turi grifą "Slapta" arba pareikšdavo, kad prašymai teismui pateikti netinkamai.

Šiemet gegužės 22 dieną Vyriausioji karinė prokuratūra vėl atsisakė pateikti teismui dokumentus apie lenkų karininkų sušaudymą Smolensko srityje esančioje Katynėje, priminusi, kad daugybė bylos tomų pažymėti grifais "Slapta" arba "Visiškai slapta".

Tačiau žuvusių lenkų giminaičių advokatai padavė kasacinį skundą Maskvos teismui, prašydami panaikinti Chamovnikų teismo teisėjo sprendimą. Jis atsisakė nagrinėti Lenkijos karininkų reabilitavimo bylą, aiškindamas, kad tokį prašymą gali pateikti tik asmenys, kurių teisės buvo pažeistos. Tuo metu advokatai teigia, kad pagal Rusijos Reabilitacijos įstatymą į teismą gali kreiptis bet kuris pilietis ir organizacija.

1939 metais remdamasi Molotovo-Ribbentropo paktu sovietų kariuomenė kirto Lenkijos sieną. Maždaug 20 tūkst. Lenkijos karininkų buvo paimta į nelaisvę, o 1940 metais - sušaudyta. Didžiausios žudynės vyko netoli Smolensko esančiame Katynės miške.

Lenkai negali pamiršti Katynės tragedijos, ir tai aptemdė Lenkijos ir Rusijos santykius, nes Rusija nebuvo linkusi prisiimti atsakomybės už žudynes iki pat 1989 metų. Sovietų propaganda skelbė, kad Katynėje lenkų karininkus sušaudė naciai. Istorinė tiesa buvo atkurta tik po 52 metų, kai paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas perdavė lenkams atitinkamus dokumentus. Jais patvirtinta, kad Katynės miške buvo sušaudyta daugiau kaip 20 tūkst. Lenkijos karininkų. Dauguma jų buvo internuoti 1939-ųjų rudenį. 1943 metais masinę jų kapvietę aptiko vokiečiai. Buvo ekshumuota beveik 4 tūkst. palaikų. Tačiau sovietai kaltę suvertė vokiečiams.

B.Jelcinui perdavus dokumentus lenkams, Rusijoje buvo apklausta daugiau kaip 900 liudininkų, atlikta 18 ekspertizių, ekshumuota dar 200 kūnų. Buvo apklausti ir NKVD dirbę žmonės. Taip atsirado 183 tomų byla, iš kurių 116 ir šiandien sudaro "valstybės paslaptį". Paslaptimi buvo laikoma net tai, kad Rusija nutraukė kriminalinę bylą, nes "kaltininkai mirę".

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"