TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kautynės ir žūtys prieš derybas Minske

2015 02 12 6:00
Per apšaudymą iš minosvaidžių Donecke sunaikintas autobusas. AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš vakar Minske turėjusias įvykti derybas dėl paliaubų Rytų Ukrainoje kraštutinė įtampa buvo juntama ir kovos veiksmų fronte, ir diplomatijoje.

Rusijos remiami separatistai tvirtino galutinai apsupę Ukrainos pajėgas Debalcevėje, atkirtę paskutinį tiekimo kelią, o Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą netoli Mariupolio. Europos ir JAV lyderiams mėginant ieškoti diplomatinės išeities, pasirodė pranešimų, kad Ukrainos pajėgas jau bombarduoja Rusijos aviacija.

Civiliai žuvo per apšaudymus Donecke (mažiausiai 8 žmonės) ir Kramatorske. Šis Kijevo kontroliuojamas miestas yra maždaug už 50 kilometrų nuo fronto linijos, iki šiol jame buvo ramu. Separatistai paleido į miestą 32 raketas, žuvo mažiausiai 16 žmonių. Iš viso vos per vieną parą karas Rytų Ukrainoje pareikalavo bent 45 žmonių gyvybių.

Minsko susitikimo išvakarėse JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusijai teks dar daugiau sumokėti, jei ji tęs savo "agresyvius veiksmus" Ukrainoje. Jis pasiūlė V. Putinui pasinaudoti proga rasti taikų sprendimą užbaigiant karą, prasidėjusį pernai balandį.

Antradienį apsilankęs Kramatorske Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino "atitraukti užsienio pajėgas iš Ukrainos teritorijos". Vėliau Kijeve jis pavadino derybas Minske paskutine galimybe pasiekti taiką. Vakar jis sakė esąs pasirengęs paskelbti karo padėtį visoje šalyje, jei karinis konfliktas stiprės. "Esu įsitikinęs, kad mūsų šalis gali apsiginti, – pabrėžė P. Porošenka. - Viršūnių susitikimo rezultatai lems, ar galėsime sustabdyti agresiją diplomatiniais kanalais, ar pereisime į visiškai kitokį režimą."

Nesuderinami tikslai

Minske V. Putinas turėjo susitikti su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos vadovais, bet deryboms artėjant jis buvo pareiškęs, kad į Baltarusijos sostinę neatvažiuos, jei iš anksto nebus pasiektas visoms šalims priimtinas susitarimas. Vis dėlto vakar galiausiai paaiškėjo, kad Rusijos prezidentas apsisprendė atvykti į Minską, kaip ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as. P. Porošenka nurodė, kad šiose keturšalėse derybose Europos Sąjunga ir Ukraina kalbės vienu balsu. Šiandien Ukrainos prezidentas dalyvauja ES viršūnių susitikime, kuriame, tikimasi, pateiks daugiau detalių apie rezultatus Minske.

Derybų tikslas - nutraukti ugnį, atitraukti sunkiąją ginkluotę ir sukurti demilitarizuotą zoną. Tačiau visos šalys iš tikrųjų siekia skirtingų tikslų.

Ukraina reikalauja atkurti Kijevo valdžią separatistiniuose rajonuose, nors ir sutinka, kad Doneckas bei Luhanskas gautų didesnę autonomiją; separatistai privalo nusiginkluoti, o Rusijos armija - išeiti iš Ukrainos teritorijos; turi būti atkurta Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolė, apsikeista visais belaisviais.

Prorusiški separatistai siekia atsiskyrimo nuo Ukrainos ir Donecko bei Luhansko vadinamųjų liaudies respublikų pripažinimo, nesutinka nusiginkluoti, reikalauja amnestijos visiems, įskaitant tuos, kurie žudė, grobė, kankino bei vykdė kitus nusikaltimus.

Rusija dangsto savo tikruosius tikslus reikalaudama teisinių garantijų rusakalbiams Rytų Ukrainoje, siekia pakeisti Ukrainos valstybinę sandarą į federalinę sistemą, kurioje Doneckas ir Luhanskas turėtų visišką autonomiją, reikalauja, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš kovos zonos, ir neketina grąžinti Ukrainai Krymo. Šiame nuo Ukrainos atplėštame pusiasalyje derybų išvakarėse Maskva surengė karinius mokymus.

Europa ir JAV pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą ir Rusijos intervencijos nutraukimą - Rusija privalo išvesti iš Rytų Ukrainos savo pajėgas ir sunkiąją ginkluotę; tarp kovojančių šalių turi būti įsteigta demilitarizuota zona, sukurta veiksminga Rusijos ir Ukrainos sienos kontrolė, o Donecke ir Luhanske - demokratinė tvarka.

Vakarų apžvalgininkai spėliojo, kokias gi nuolaidas galėtų padaryti V. Putinas, jei jis iki šiol neigia, kad Rusija vykdo karo veiksmus prieš Ukrainą.

Karo paskelbimas Rusijai

Tuo metu Amerikoje didėja spaudimas prezidentui B. Obamai suteikti Ukrainai vadinamuosius letalinius gynybinius ginklus, jei derybos žlugtų. Atstovų rūmai siūlo skirti Ukrainai karinės pagalbos už 1 mlrd. dolerių bei spiria B. Obamos administraciją sudaryti dviejų metų planą Ukrainos žmonėms nuo Rusijos ir separatistų apginti. Pagal šį įstatymą, amerikiečiai suteiktų Ukrainai prieštankines sistemas ir radiolokatorius, galinčius nustatyti raketų pavojų.

Tokie ketinimai turi daug priešininkų, kurie sako, kad Rusijos negalima erzinti, kad Ukrainos apginklavimas atves į dar didesnę beprotybę. Tačiau analitikai kalba ir apie tai, kad už nieko nedarymą irgi teks brangiai sumokėti: jei Ukraina negaus ginklų, JAV atvers duris V. Putinui pasiųsti savo pajėgas į kitas kaimynines šalis, kurias remti ir ginti JAV įpareigoja sutartys.

Savo ruožtu Rusija vertins Ukrainos apginklavimą kaip karo paskelbimą jai. Taip teigia ekspertai, kuriuos apklausė "The Moscow Times". Šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje išdėstė, koks gali būti Rusijos atsakas: tuomet Maskva imtų tiekti pagalbą Kinijai "kuriant aukštų technologijų ginkluotę, galinčią pakenkti amerikiečių pajėgoms Ramiajame vandenyne, bei palaikytų Iraną kariniuose veiksmuose prieš Saudo Arabiją, o tuomet naftos kainos šautų iki padebesių".

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"