TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstanas: ant daugiapartinio parlamento slenksčio

Diskusijos dėl Kazachstano parlamento paleidimo prasidėjo dar praeitų metų pavasarį, iškart po neeilinių prezidento rinkimų.

Lapkričio 10-ąją atsirado 53 (iš 107) Kazachstano parlamento žemųjų rūmų (Mažiliso) deputatų kreipimasis, kuriame prašymas paleisti parlamentą motyvuojamas gresiančia finansinės ekonominės krizės banga - jos dydis esą sunkiai nuspėjamas, ji gali stipriai paliesti Kazachstano ekonomiką. Neatidėliotinus politinius sprendimus priimti paskatino ir įvairiabalsė prezidentinės partijos "Nur Otan" kritika. Būtent ši politinė jėga iki šiol visiškai kontroliavo žemuosius parlamento rūmus. Kad ir kaip būtų, neeiliniai rinkimai į Mažilisą visai čia pat - sausio 15-ąją.

Pastaruoju metu Kazachstanas pasiekė didelių laimėjimų įtvirtindamas savo kaip šiuolaikinės, dinamiškai besivystančios šalies įvaizdį. Tai jau tapo šios šalies diplomatijos vizitine kortele. Tačiau puikūs rezultatai socialinėje ir ekonominėje srityse vis dėlto negalėjo nuslopinti tam tikrų abejonių, susijusių su laisvais rinkimais.

Tai, kad politinės permainos neišvengiamos, puikiai suvokiama ir pačiame Kazachstane. "Siekiant efektyviau ir visapusiškiau plėtoti šalies modernizavimo procesus, būtina atnaujinti mūsų parlamentą", - yra pareiškęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Jis teigia, kad reikia užbėgti už akių naujos krizės bangos, apie kurią kalba dauguma ekspertų, grėsmei. Idėja paprasta: jei gresianti krizė sutaptų su rinkimų kampanija, tai gerokai apsunkintų valdžios veiksmus, komplikuotų šalies vyriausybės ir savivaldos organų darbą. Antra vertus, prezidento N.Nazarbajevo įsitikinimu Kazachstano visuomenė jau subrendusi daugiapartiniam parlamentui. "Būtina nuosekliai vykdyti šalies demokratizavimo procesą - tai vienas esminių Kazachstano politikos vektorių", - tvirtino prezidentas ir atkreipė dėmesį, jog tai ne tik šalies įvaizdžio reikalas, bet ir valstybės gyvybingumo pagrindas.

Pagal naujausius Kazachstano Konstitucijos pakeitimus žemuosiuose parlamento rūmuose turi būti atstovaujama mažiausiai dviem politinėms partijoms. Šiam tikslui įgyvendinta politinės sistemos reforma, vedanti prie daugiapartinio parlamento, formuojamo pagal politinių partijų sąrašus. Iki šiol visos vietos Mažilise priklausė N.Nazarbajevo vadovaujamai partijai "Nur Otan". Kitos partijos, dalyvavusios 2007 metų rinkimuose, neįveikė 7 proc. barjero ir nesugebėjo pakliūti į parlamentą. Naujai renkamame parlamente savo atstovus turės bent dvi partijos, net jei viena iš jų nesurinks 7 proc. rinkėjų balsų. Tokia rinkimų tvarka atvers vartus realiam daugiapartinės sistemos, apie kurios būtinumą nuolat užsimena rinkimus Kazachstane stebintys tarptautinių organizacijų atstovai, funkcionavimui. Ne paslaptis, kad valdančioji partija "Nur Otan" yra populiariausia šalies politinė jėga. Ir visiškai natūralu, kad ji dominavo Mažilise. Dauguma ekspertų mano, kad "Nur Otan" užims lyderio poziciją ir naujajame parlamente.

Tačiau Kazachstano įstatymų pakeitimai atnaujintuose žemuosiuose parlamento rūmuose dabar garantuoja vietą ir opozicijai. "Esu įsitikinęs, kad visos politinės partijos, kurios dalyvaus šiuose rinkimuose, jaus didžiulę atsakomybę už Kazachstano žmones, už savo šalį, - per partijos "Nur Otan" XIV suvažiavimą sakė prezidentas N.Nazarbajevas. - Ta atsakomybė susijusi ir su šiuo nelengvu pasaulio istorijos tarpsniu, kurį mes visi kartu išgyvename, ir su įvairiausiomis krizėmis. Esu tikras, kad būtent šis atsakomybės jausmas iškels į pirmą planą solidarumą, siekį išsaugoti mūsų visuomenėje stabilumą ir rimtį, užtikrins korektišką ir dalykišką politinę kovą per rinkimus.

Kaip šalies vadovas esu pasiryžęs dirbti kartu su visomis politinėmis jėgomis, kurioms bus atstovaujama naujajame parlamente." N.Nazarbajevas pabrėžė, kad partija "Nur Otan" kaip pagrindinė šalies politinė jėga, jaučiasi atsakinga už Kazachstano ateitį, stabilumą ir politinio kurso perimamumą per artimiausius dešimtmečius. "Mūsų pagrindinis uždavinys - rinkimų kampanijos metu su savo esminėmis nuostatomis ir principais supažindinti kiekvieną rinkėją, kiekvieną kazachą", - teigė N.Nazarbajevas.

Kad Kazachstano valdžia yra pasirengusi sudaryti sąlygas atsirasti dvipartinei sistemai, viename savo interviu užsiminė ir knygos "Partinės sistemos formavimasis Kazachstane" autorius, Kazachstano politikos ekspertas Rico Isaacas. Tačiau kyla klausimas, kokia partija galėtų imtis lojalios ir konstruktyvios opozicijos vaidmens.

Ne paslaptis, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl Kazachstano politikoje dominuoja partija "Nur Otan", yra didžiulis opozicijos susiskaldymas.

Ekspertų vertinimu, į naująjį Mažilisą kaip opozicinė jėga galėtų pakliūti smulkiam ir vidutiniam verslui atstovaujanti partija "Ak žol". Dėl teisės atsidurti parlamente varžysis ir socialdemokratinė "Azat" bei "žaliosioms" idėjoms atstovaujanti partija "Tabigat". Kazachstano komunistų partija, kurios veikla sustabdyta iki 2012 metų balandžio, neeiliniuose parlamento rinkimuose dalyvauti negalės.

Pasak už tautines mažumas atsakingo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaro Knuto Vollebaeko, "rinkimai Kazachstane nėra kokios nors galimos krizės priežastis. Tai, kad jie vyksta, kad garantuojama galimybė rinkti ir būti išrinktam - neabejotinas politinės sveikatos požymis". Toks pozityvus Kazachstano politinės sistemos kaitos vertinimas, pasigirdęs iš aukšto ESBO pareigūno lūpų, darsyk paliudijo, kad tarptautinės organizacijos tiki Kazachstano demokratine perspektyva. Kartu K.Vollebaekas išreiškė tvirtą viltį, kad "su visomis politinėmis jėgomis, kurios ateis į parlamentą po rinkimų, bus įmanoma sėkmingai dirbti - lygiai taip pat, kaip dabar produktyviai dirbama su Kazachstano vyriausybe".

Kad ir koks būtų neeilinių rinkimų į Kazachstano parlamentą rezultatas, akivaizdu, kad šalis ir toliau žengs demokratėjimo keliu. Tokia Kazachstano perspektyva jau yra puikiai įvertinta tarptautinės bendruomenės. Pasirinkęs savąjį kelią Kazachstanas neskubėdamas, užtikrintai kloja demokratinės valstybės pamatus. Nors vienpartinė sistema dar toli gražu neprarado visuomenės pasitikėjimo, sudaroma galimybė ir platesniems visuomenės sluoksniams turėti politinį atstovavimą šalies parlamente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"