TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstanas rengiasi pereiti prie lotynų abėcėlės

2015 12 09 6:00
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas gerai žino, kokios nuotaikos vyrauja Kremliuje, todėl prie lotynų abėcėlės pereiti neskuba. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra nurodęs, kad iki 2025 metų šalis turi atsisakyti kirilicos ir pereiti prie lotynų abėcėlės. Rusija tokiais planais nėra patenkinta, bet ar ims spausti Kazachstaną atsisakyti šio plano? Ar patiems kazachams užteks ryžto priimti sprendimą, kuris turės ilgalaikių geopolitinių padarinių? Šiuos klausimus straipsnyje, publikuotame portale geopolitika.lt, nagrinėja politologas Gytis Janišius.

Kazachstane nuo XI amžiaus buvo vartojamas arabų raštas, XIX amžiuje jį ėmė keisti iš Rusijos atėjusi kirilica. Rusai į Kazachstaną siuntė misionierius, steigė mokyklas, laikraščius, todėl reikėjo artimesnio Maskvai rašto, pagrįsto „sava“, rusiška abėcėle. Kazachišką kirilicos variantą, kuris buvo vartojamas iki 1927 metų, pasiūlė jų švietėjas Ibrahimas Altynsarinas.

Trečiame XX amžiaus dešimtmetyje Sovietų Sąjungos respublikas (sąjungines ir autonomines) buvo apėmusi lotynizacija: tradiciniai rašmenys (ne kirilicos pagrindu) buvo keičiami lotyniškais arba apskritai sukuriamas raštas kalboms, kurios jo neturėjo. Net svarstyta sukurti lotyniškus rašmenis rusų kalbai. Šis planas nebuvo įgyvendintas, nes į valdžią atėjęs Stalinas lotynizacijos politikos atsisakė.

Lotyniškus rašmenis kazachai vartojo lotynizacijos periodu ir kurį laiką po jo, kol 1940 metais buvo grąžinta kirilica. Lotyniškasis variantas buvo sukurtas pagal Turkijoje, kurioje tuo metu Mustafa Kemalis Atatiurkas vykdė europietiškas reformas, svarstomus projektus ir kur taip pat arabiškas raštas buvo keičiamas į lotynišką. Turkų, kaip ir kazachų, azerbaidžaniečių, kirgizų, turkmėnų ir uzbekų, kalbos priklauso tiurkų kalbų grupei.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, pirmiausia Azerbaidžane, vėliau Turkmėnijoje ir Uzbekistane buvo atsisakyta kirilicos ir pereita prie lotynų abėcėlės. Naujos abėcėlės pagrindu tapo turkiškos raidės, tačiau kiekvienas raštas išlaikė savitumą. Kazachstane irgi prasidėjo diskusijos dėl rašmenų keitimo, bet sparčius pokyčius stabdė didelė rusų bendruomenė ir atsargi N. Nazarbajevo administracijos politika.

Kazachstanas apsisprendęs

2007 metais prezidentas N. Nazarbajevas, perkėlęs sostinę iš Almatos, kur etninių kazachų – vos per 50 proc., į visiškai naujai pastatytą Astaną ir gerokai išplėtęs kazachų kalbos vartojimą valstybės valdymo institucijose, galiausiai apsisprendė pereiti prie lotynų abėcėlės.

Šį sumanymą prezidentas viešai pakomentavo po susitikimo su tuometiniu Turkijos prezidentu Abdullah Giuliu 2007-ųjų gruodį. Jis argumentus išdėstė ramiai, paprastai, pabrėždamas, kad nėra kur skubėti ir svarbiausia valstybėje išlaikyti taiką bei stabilumą. Šiuo komentaru N. Nazarbajevas pasiuntė dvi žinias: vieną Rusijai – kad tai nekeičia stabilių santykių su šiaurine kaimyne, o kitą Turkijai – kad Kazachstanas domisi šia šalimi ir seka jos pėdomis. Tačiau tikrasis reformos tikslas atsiskleidė tų pačių 2007 metų švietimo ministro ataskaitoje, kur atvirai parašyta, kad tai leis pakeisti sovietinį (kolonijinį) identitetą kazachišku.

2012 metais N. Nazarbajevas tautai pakartojo, kad neatsisako plano pereiti prie lotynų abėcėlės. Šįkart jis buvo konkretesnis ir nurodė, kad ši abėcėlė turi galutinai įsigalioti 2025 metais.

Ukrainoje kilus karui Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nelauktai prisiminė savo baltarusiškas šaknis ir pareiškė, kad jei „baltarusiai pamirš savo kalbą, jie nustos būti nacija“. Lygiai taip pat Kazachstane pradėta sparčiau darbuotis naujos abėcėlės diegimo klausimu. Skubiai buvo pavesta konkrečius lingvistinius ir techninius klausimus sutvarkyti L. N. Gumiliovo Eurazijos nacionaliniam universitetui, o šis iš JAV Kanzaso universiteto pasikvietė lingvistikos profesorių Allardą Jongmaną. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Šiemet sausio mėnesį Kazachstano kultūros ministras pareiškė, kad perėjimui prie lotynų abėcėlės pasirengta.

Kaip reaguos Maskva

Kazachstanas puikiai suprantama, kad kirilicos atsisakymas nepalankiai vertinamas Maskvoje. Su Rusija Kazachstaną sieja ne tik deklaruojama strateginė politinė partnerystė, istorija, kultūra, bet ir ilga 1800 km siena bei tarptautinis Baikonūro kosmodromas. Be to, reikėtų nepamiršti, kad beveik 24 proc. Kazachstano gyventojų yra rusai. O Maskva savo galią vis primena surengdama karines pratybas prie Kazachstano sienų. Pastarąjį kartą tokios vyko 2015 metų rugsėjį, jose dalyvavo beveik 100 tūkst. karių, 7000 karinės technikos vienetų, 170 lėktuvų ir 20 laivų. Šie milžiniški skaičiai turėjo pasiųsti aiškų signalą į Astaną.

N. Nazarbajevas gerai žino, kokios nuotaikos vyrauja Kremliuje, todėl, vykdydamas perėjimo prie lotynų abėcėlės programą, viską daro ramiai, neskubėdamas ir po truputį prie to pratindamas savo tautą, rusų mažumą savo šalyje ir Maskvos lyderius. 1991 metais buvo proga tokią reformą įvykdyti greitai, tuo pasinaudojo Azerbaidžanas, Uzbekija ir Turkmėnija, o dabar reikia veikti atsargiai, nes Maskva yra sustiprėjusi ir svaidosi nedviprasmiškais pareiškimais apie „rusų pasaulį“.

V. Putinui dar vienas konfliktas būtų neparankus

Po Krymo įvykių Kazachstane ėmus sparčiau judinti perėjimo prie lotynų abėcėlės klausimą, tai iškart sukėlė nepasitenkinimą Kremliuje. Žinomas etnologas ir istorikas Valerijus Tiškovas, buvęs Rusijos Federacijos ministras, dabar įtakingas Kremliaus aplinkos žmogus, pažymėjo, jog ketinimas atsisakyti kirilicos rodo kazachų nacionalizmą, o Vladimiras Žirinovskis, kuris yra gimęs Kazachstane, nesismulkino ir pareiškė, kad Kazachstanas turėtų įstoti į Rusiją kaip „Centrinės Azijos federalinis regionas“, o ne užsiimti abėcėlės keitimu.

Rusijos prezidentas V. Putinas ir kiti aukščiausi pareigūnai kol kas tyli, ir tikėtina, nesiims jokių radikalių veiksmų prieš Kazachstano rašmenų reformą. N. Nazarbajevo valdoma šalis yra ilgametė Maskvos partnerė ir, kitaip nei Ukraina, iš esmės nerodo jokių ženklų, kad norėtų palikti Rusijos orbitą. Kazachai yra beveik vieninteliai ištikimi rusų sąjungininkai, o per didelis Maskvos spaudimas sugadintų rusų santykius su Astana. Rusijai, kuri dabar įsivėlusi į daugybę tarptautinių konfliktų, bloginti santykius dar ir Centrinėje Azijoje būtų neišmintinga. Tuo naudodamiesi kazachai rytietiškai šypsosi rusams, bet lėtai ir tvirtai siekia savo tikslų. Kaip rodo kitų kirilicos atsisakiusių šalių pavyzdžiai, rašto pakeitimas yra viena priemonių visuomenėms palengva atitolinti, o paskui žmones tolsta ir šalių politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"