TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstanas - sėkmingas islamo pasaulio moderatorius

2012 05 22 6:05

Kazachstanas, vienas svarbiausių Lietuvos prekybos ir ekonomikos partnerių Rytuose, ėmėsi tarpininko vaidmens tarp islamo ir Vakarų, skatina dažnai nesutaikomų šalių dialogą.   

Šiandienos pasaulyje stambios, įtakingos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), atlieka svarbų vaidmenį. Tačiau tarptautinėje erdvėje veikia ir kitų autoritetingų organizacijų, apie kurias, pavyzdžiui, Europoje, kol kas žinoma ne tiek daug. Viena tokių struktūrų - Islamo bendradarbiavimo organizacija (ankstesnis pavadinimas - Islamo konferencijos organizacija).

Islamo bendradarbiavimo organizacija (IBO) - didžiausia tarptautinė pasaulio musulmonus vienijanti organizacija. Jai priklauso 57 islamo šalys, kuriose gyvena apie 1,2 mlrd. žmonių. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai - stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą tarp musulmoniškų šalių, koordinuoti valstybių narių veiksmus, formuoti vieningą islamo šalių poziciją tarptautinėje arenoje, siekti tvarios savo narių plėtros.

Šiuo metu kaip tik Kazachstanas, vienas svarbiausių Lietuvos prekybos ir ekonomikos partnerių Rytuose, vadovauja IBO Užsienio reikalų ministrų tarybai.

Kazachstanas, užimantis gana patogią geopolitinę padėtį tarp Europos ir Azijos islamo civilizacijų, jau ne pirmus metus atlieka svarbų moderatoriaus vaidmenį, taip pat ir IBO veiklos kontekste. Prieš porą metų Kazachstanas jau užsirekomendavo kaip vadinamasis sąžiningas brokeris mezgant dialogą tarp visiškai nesutaikomų šalių.

Būtent todėl Kazachstanui ir musulmonų, ir ne islamo pasaulyje neretai tenka svarbus tarpininko vaidmuo.

Kazachstanas, viena didžiausių Azijos valstybių, palengva tampa islamo pasaulio politinių transformacijų centru. Vadovaudamas IBO Užsienio reikalų ministrų tarybai, Kazachstanas, kaip ir pirmininkaudamas ESBO, deda maksimalias pastangas, kad būtų išspręstos neatidėliotinos islamo bendruomenės problemos, įskaitant ir konstruktyvų dialogą su krikščionišku pasauliu. Ir todėl neatsitiktinai Kazachstane gegužės pabaigoje įvyks jau ketvirtasis Pasaulio ir tradicinių religijų lyderių suvažiavimas.

Pirmininkaudamas IBO 38-ajai Užsienio reikalų ministrų tarybai Kazachstanas kaip pagrindinę savo užduotį išsikėlė siekį konsoliduoti organizacijos potencialą, stiprinti tarptautinį saugumą, aktyvinti ekonominius ryšius, skatinti dialogą tarp civilizacijų.

Reikia pripažinti, kad pirmininkauti Kazachstanui teko nelengvais laikais. Gilėjanti pasaulio ekonomikos krizė, įvairiose pasaulio vietose padažnėję susirėmimai dėl religinių motyvų, besitęsiantys politiniai konfliktai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bet kurią šalį verstų darsyk apmąstyti tokio pasirinkimo motyvus. Tačiau Astana vis dėlto nusprendė imtis tokios atsakomybės.

Kazachstanas, 2010 metais pirmininkavęs ESBO, taip pat priklauso Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai, Eurazijos ekonominei bendrijai, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai ir yra vienas iš integracinių procesų Vidurinėje Azijoje lyderių. Kazachstanas veikia ir europinėse, ir islamo pasaulio struktūrose. Todėl šią šalį, nuosekliai konstruojančią atviro ir sąžiningo dialogo tarp musulmoniško ir krikščioniško pasaulio sistemą, neretai vadina tiltu, leidžiančiu suartėti skirtingoms civilizacijoms - pirmiausia, žinoma, islamui ir Vakarams.

Vadovaudamas IBO Užsienio reikalų ministrų tarybai Kazachstanas susiduria su rimtu visos organizacijos modernizavimo iššūkiu. Jau pats organizacijos pavadinimo keitimas ženklino naują islamo pasaulio bendradarbiavimo etapą. Ir tai nėra tuščia deklaracija. IBO yra tvirtai pasirengusi tapti efektyviai veikiančia struktūra.

22 iš 57 IBO šalių yra priskiriamos prie mažiausiai išsivysčiusių kraštų. Kazachstanas į šių valstybių problemas reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį. Tarp organizacijos valstybių narių netgi nėra visaverčių prekybinių ryšių. Kazachstano požiūriu būtina efektyviau plėtoti prekybą ir techninį technologinį bendradarbiavimą Azijos bei Artimųjų Rytų regione.

Astana taip pat siūlo priemones skatinti investicijų plėtros procesus tarp IBO narių. Azijos šalių stabilumas ir gerovė gerokai susilpnintų grėsmę, susijusią su nelegalia migracija, prekyba narkotikais ir tarptautiniu terorizmu. Daugelis sutinka su tuo, kad Kazachstano siūlymai bei iniciatyvos gali būti labai veiksmingos sprendžiant visas šias problemas.

Kazachstanui pirmininkaujant IBO Ministrų tarybai prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pakvietė iš esmės keisti islamo pasaulio ekonominę orientaciją. Anot N.Nazarbajevo, IBO priklausančios šalys turėtų gerokai prisidėti prie pramonės inovacijų plėtros. N.Nazarbajevas pasiūlė sukurti bendrą veiksmų planą energetikos srityje, taip pat įkurti tarptautinį inovacijų centrą.

Be to, N.Nazarbajevas pasiūlė priemones, galinčias pagerinti investicijų klimatą, politinio bendradarbiavimo efektyvumą tarp valstybių narių. Dabar yra rengiami pasiūlymai, kaip galima būtų sukurti efektyviai veikiantį maisto saugumo fondą, remti mažąsias ir vidutines įmones. Bendra sveikatos politika valstybėse narėse taip pat skatina integracijos ir bendradarbiavimo procesus.

5-ajame, IBO Valdymo komiteto sveikatos reikalams pasitarime Džidoje Kazachstano iniciatyva buvo nuspręsta paspartinti Strateginių veiksmų programos sveikatos srityje 2013-2022 metams rengimą. Ši programa turėtų tapti vadinamuoju kelio žemėlapiu valstybėms narėms, priimančioms konkrečius sprendimus nacionaliniu lygiu, taip pat veiksminga bendradarbiavimo platforma ir tarp IBO valstybių narių, ir tarp organizacijos valstybių narių bei tarptautinių partnerių, kurių veiklos sritis susijusi su sveikatos apsaugos klausimais.

Kaip pavyzdį galima paminėti bendrą IBO, Islamo vystymo banko, TATENA iniciatyvą steigti Radioterapinius onkologinius centrus valstybėse narėse Afrikoje. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria didelė dalis valstybių narių, yra vandens tiekimas. Šių metų kovo pradžioje vykusioje IBO Vandens ūkio ministrų konferencijoje buvo priimta Vandens koncepcija.

Svarbią vietą skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą tiek IBO viduje, tiek su neislamišku pasauliu užima žmogaus teisių problematika.

IBO Užsienio reikalų ministrų tarybos 38-osios sesijos, vykusios 2011 metų birželį Astanoje, metu buvo nuspręsta įsteigti Nuolatinę žmogaus teisių komisiją. Ją sudaro 18 narių. Tai islamo pasaulyje plačiai žinomi, autoritetingi žmonės, dirbantys žmogaus teisių srityje. Po pirmojo komisijos posėdžio, vykusio Džakartoje (Indonezijos Respublika), buvo tvirtai įsipareigota skatinti žmogaus teisių plėtrą IBO šalyse. Taip pat buvo pažymėta, kad nėra konflikto tarp islamo vertybių ir tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių bei laisvių.

Apskritai Kazachstanui IBO teko pirmininkauti tuomet, kai ši organizacija išgyvena sudėtingų reformų metą. Tačiau, pasak IBO generalinio sekretoriaus Ekmeleddino Ihsanoglu, Kazachstanas, turintis didelę patirtį, įgytą formuojant tarpnacionalinį, tarpkultūrinį, tarpreliginį dialogą, sugebėjo nuveikti reikšmingų dalykų sprendžiant islamiško pasaulio problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"