TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstanas už pasaulį be branduolinio ginklo

2012 08 28 8:13
Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas dažnai lankosi Semipalatinske, kur Sovietų Sąjunga atlikinėjo branduolinius bandymus. /AFP/Scanpix nuotrauka

Rugpjūčio 29-ąją pasaulyje pažymima Tarptautinė diena prieš branduolinius bandymus. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius būtent šią dieną atsitiko įvykis, reikšmingai paveikęs visą šiuolaikinio pasaulio istoriją - 1991 metais Kazachstane buvo uždarytas Semipalatinsko branduolinis poligonas. 

Pirmąsyk pasaulio istorijoje šalis, disponavusi ketvirtu pagal dydį branduoliniu arsenalu, nusprendė jo visiškai atsisakyti. Toks sprendimas buvo padiktuotas ne tik suvokus pragaištingas atominio ginklo panaudojimo pasekmes, bet ir realiai įsisąmoninus iškilusią grėsmę visai žmonijai, jos egzistavimui.

Taikių gyventojų sąskaita

Istorija liudija, kad kovodamos dėl dominavimo didžiosios šalys daro virtines klaidų. Antra vertus, atpildo ar bauginimo ginklus politikai paprastai kuria taikių gyventojų sąskaita.

Atominiai Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai - vienintelis žmonijos istorijoje branduolinio ginklo panaudojimo pavyzdys. Rezultatas - pusė milijono gyvybių, iš kurių daugiau kaip pusę sudaro apšvitintųjų palikuonys. Japonija iki šiol jaučia skaudžias tokios baisios jėgos demonstravimo pasekmes.

Tiesą pasakius, ginklavimosi varžybų aukų visame pasaulyje - į valias. Kad ir Maršalo saloms priklausantis garsusis Bikinio atolas, kur amerikiečiai tarp 1946 ir 1958 metų įvykdė 67 branduolinius bandymus. Po pirmųjų bandymų išvaryti iš gimtųjų vietų gyventojai jau niekada nebegalėjo sugrįžti į savo namus. Maždaug 840 salų gyventojų mirė nuo onkologinių ir kitų ligų, kurias sukėlė bandymų metu pasklidusi radiacija. Nors apie 7 tūkst. buvusių Bikinio atolo gyventojų reikalavo, kad juos pripažintų karinių bandymų aukomis, oficialiai nukentėjusiaisiais buvo pripažinti tik 1865 žmonės, pusė iš jų jau yra mirę. JAV vyriausybė nukentėjusiesiems, kuriems buvo diagnozuota maždaug 35 rūšys įvairių sveikatos sutrikimų, išmokėjo 83 mln. dolerių kompensacijų.

Kazachstano regionuose, esančiuose netoli Kinijos sienos, prie Lobnoro branduolinio poligono (bandymai ten vyko 1964-1996 m.), taip pat gerokai padaugėję susirgimo onkologinėmis ligomis atvejų. Kazachstano onkologijos ir radiologijos mokslinio tyrimo instituto duomenimis, pasienio su Kinija rajonuose praėjusio amžiaus 8-10 dešimtmetį susirgusių vėžiu vaikų padaugėjo 30 kartų, mirštamumas išaugo 3 kartus (tai didžiausias rodiklis visoje šalyje).

Kinų branduolinių bandymų radiacinį poveikį patyrė daugelis pasaulio šalių. Radioaktyvūs debesys, atsiradę po branduolinių bandymų Lobnore, sklendė iš pradžių virš Rytų Azijos, paskui - virš Šiaurės Amerikos, Europos, Centrinės Azijos bei Kazachstano ir vėl pasuko į rytus. Tokie debesys troposferoje neišsisklaido maždaug mėnesį (po Černobylio katastrofos radioaktyvus debesis Žemės rutulį apkeliavo daugiau kaip du kartus).

Radioaktyvūs debesys pasklido ir po britų branduolinių bandymų Montebelo salyne, esančiame į šiaurės vakarus nuo Australijos, bei Kalėdų saloje Polinezijoje. Taip pat buvo ir po prancūzų bandymų Regano oazėje Alžyre bei liūdnai pagarsėjusiame Mururoa atole. Ir po indų bandymų Pokharano poligone. Ir po pakistaniečių poligone Čagai Hills Beludžistano provincijoje. Ir po daugelio kitų branduolinių bandymų. Branduolinės galios demonstravimo pasekmes pajuto ir piliečiai šalių, kurios nė nesvajojo įsitraukti į Branduolinį klubą. Ir tos pasekmės juntamos iki šiol.

Naujausi Antarktidos ir Šiaurės ašigalio ledynų tyrinėjimai rodo, kad visi branduoliniai bandymai paliko radioaktyvių pėdsakų. Iš esmės kiekvienas žemės augalas ar gyvūnas, taip pat ir žmogus, atėję į šį pasaulį prasidėjus branduoliniams bandymams, turi radioaktyvų užtaisą. Tikėtina, kad pasaulinis atšilimas, apie kurį tiek daug kalbama, taip pat nemaža dalimi susijęs su atominiais ir termobranduoliniais sprogdinimais.

Semipalatinsko skaudulys

Semipalatinsko poligonas Kazachstane - vienas geriausių pragaištingo radiacijos veikimo pavyzdžių per visą žmonijos istoriją. Poligone buvo įvykdyta 450 sprogdinimų, nuo kurių nukentėjo 1,5 mln. žmonių. Net praėjus dviem dešimtmečiams po poligono uždarymo, radioaktyvus fonas jame vis dar kelis kartus viršija normą. Daugiau kaip 18 500 kvadratinių kilometrų dirbamos žemės yra užteršta ir netinkama nei žemės ūkiui, nei apskritai kokiai nors veiklai.

Kazachstanas, ne savo noru tapęs totalitarinės SSSR branduoliniu poligonu, pirmasis pasaulyje garsiai prakalbo apie didžiulę "pasyvaus" branduolinio ginklo grėsmę žmonijai. 1989 metais buvo įkurtas judėjimas "Nevada-Semipalatinskas", suvienijęs branduolinių sprogdinimų aukas visame pasaulyje. O 1991 metų rugpjūčio 29-ąją Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo sprendimu Semipalatinsko poligonas buvo galutinai uždarytas. Tuo pat metu Kazachstanas priėmė sprendimą visiškai atsisakyti branduolinio ginklo, kuris šaliai atiteko subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Šiandien Kazachstanas - pagrindinis iniciatorius kuriant nebranduolinį pasaulį, o prezidentas N.Nazarbajevas teisėtai vadinamas masinio naikinimo ginklo neplatinimo judėjimo lyderiu.

Pasaulio bendruomenė visiškai palaiko Kazachstano vadovo iniciatyvą.

Minėti, kad nebūtų pamiršta

2009 metais per 64-ąją Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) sesiją Kazachstanas pasiūlė kasmet minėti Tarptautinę dieną prieš branduolinius bandymus. Ši idėja sulaukė plataus palaikymo. JT GA priėmė rezoliuciją, kurioje buvo išreikštas didžiulis tarptautinės bendrijos susirūpinimas katastrofiškomis branduolinių sprogdinimų poveikio žmogui, aplinkai ir visai planetai pasekmėmis. Dokumente tvirtinama, jog būtina aktyviau šviesti ir informuoti žmones apie branduolinių sprogdinimų poveikį. Rezoliucijos bendraautorėmis tapo 26 šalys.

Šiandien vis daugiau šalių prisideda prie Kazachstano iniciatyvos kurti pasaulį, laisvą nuo branduolinio ginklo. Tai ypač aktualu tarptautinio branduolinio terorizmo grėsmės fone. Branduolinio klubo nariai kviečia pasaulio valstybes naudoti atominę energiją vien taikiais tikslais. Tai galioja ir vadinamajai "blogio ašiai" priskiriamoms šalims (Šiaurės Korėjai, Iranui ir kt.), kurios įsigijusios branduolinį ginklą manosi tapsiančios stipresnės.

Nekontroliuojamo branduolinio ginklo disponavimo pasekmės akivaizdžios: milijonai nukentėjusiųjų, dešimtims ar šimtams metų užteršta aplinka, genetiniai išsigimimai ir mutacijos. Rugpjūčio 29-ąją tarptautinė bendrija privalo įsiklausyti į Kazachstano perspėjimus ir nebekartoti tragiškos praeito amžiaus branduolinės istorijos. Tačiau tam būtinos sutelktos pastangos įgyvendinant Kazachstano iniciatyvas saugiam pasauliui sukurti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"