TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstano pagalba kaimynui

2010 07 15 0:00
Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas ateityje regi Kirgiziją kaip klestinčią šalį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po balandžio įvykių padėtis Kirgizijoje smarkiai destabilizavosi ir išlieka sudėtinga. Dar labiau ją apsunkino etninis konfliktas šalies pietuose, kilęs tarp vietinių kirgizų ir uzbekų. Todėl laikinajai Kirgizijos vyriausybei ir pereinamojo laikotarpio šalies prezidentei Rozai Otunbajevai tenka sunki užduotis - išvesti valstybę iš gilios politinės ir socialinės bei ekonominės krizės.

Kirgizijai pagelbėti ėmėsi Kazachstanas, etniškai ir geografiškai artimiausias Kirgizijos kaimynas, šiuo metu pirmininkaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), šis iš karto įsiliejo į situacijos gretimoje valstybėje sureguliavimo procesą.

Pirmu rimtu Kazachstano indėliu tapo pastangos padėti išvykti iš šalies nuo valdžios nušalintam Kirgizijos prezidentui Kurmanbekui Bakijevui. Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui kartu su Rusijos ir Amerikos vadovais pavyko susitarti su laikinąja Kirgizijos vyriausybe, kad buvęs valstybės lyderis būtų išleistas iš šalies siekiant sumažinti joje įtampą. Pažymėtina operatyvi Kazachstano kaip tarpininko reakcija į besiklostančią situaciją ir jo efektyvūs koordinaciniai veiksmai sprendžiant iškilusias problemas.

Vien tuo Astanos vaidmuo Kirgizijos krizės sureguliavimo procese neapsiribojo. Kilus krizei Kazachstanas priėmė sprendimą pasiųsti į kaimynę šalį specialų pasiuntinį, juo tapo parlamento pirmininko pavaduotojas (t. y. aukšto rango pareigūnas) Žihanbekas Karibžanovas. Jis iš karto ėmėsi darbo, todėl ESBO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atstovams greitai pavyko susitarti dėl veiksmų koordinavimo siekiant kuo greičiau stabilizuoti padėtį Kirgizijoje. Tuo, kad darnus tarptautinės bendruomenės veikimas teikiant įvairiapusę pagalbą Kirgizijai - gyvybiškai būtinas, neabejoja niekas, ir Kazachstanas kaip ESBO pirmininkas bei artimas JAV ir Rusijos partneris stengiasi tam panaudoti visus turimus instrumentus.

Negalima nepaminėti ir dar kelių praktinių Kazachstano žingsnių, padėjusių Kirgizijai per sunkmetį. Pirma, prasidėjus revoliucijai, 2010 metų balandžio 6 dieną Astanos sprendimu buvo uždaryta Kazachstano ir Kirgizijos siena, tačiau jau gegužės 20-ąją šis sprendimas buvo atšauktas. Kazachstano užsienio reikalų ministerija padarė tokį pareiškimą: "Įvertindamas sunkią socialinę ir ekonominę padėtį Kirgizijoje bei atsižvelgdamas į daugybę draugiškos mums šalies piliečių prašymų, Kazachstano Respublikos prezidentas N.Nazarbajevas nurodė Vyriausybei nuo gegužės 20 dienos atšaukti laikinus apribojimus, susijusius su Kazachstano ir Kirgizijos valstybinės sienos kirtimu." Žinant, kad pasienio prekyba yra vienas svarbiausių šalia Kazachstano gyvenančių kirgizų išgyvenimo šaltinių, šis Astanos žingsnis buvo labai konstruktyvus ir sveikintinas.

Antra, N.Nazarbajevo nurodymu Kirgizijai buvo perduota 3 tūkst. tonų dyzelinio kuro kaip humanitarinė pagalba. Kaip pažymėjo Kazachstano ministras pirmininkas Karimas Maksimovas, "tai buvo padaryta tam, kad Kirgizija galėtų laiku atlikti pavasario lauko darbus".

Pagaliau Kazachstano, kaip ESBO pirmininko, iniciatyva iš šios organizacijos rezervinio fondo Kirgizijai buvo skirta 200 tūkst. eurų neatlygintinos pagalbos visuomeninei tvarkai ir saugumui palaikyti bei sustiprinti įstatymo viršenybės principą ir demokratiją Kirgizijoje. Svarstoma, galbūt vertėtų į šią šalį pasiųsti ir ESBO policiją.

Kad Kazachstano veiksmai padedant sureguliuoti padėtį kaimynėje valstybėje ir yra išties pastebimi bei reikšmingi, patvirtina ir tai, kad juos teigiamai įvertino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Kirgizijos pereinamojo laikotarpio prezidentė R.Otunbajeva. H.Clinton kalbėdama su Kazachstano valstybės sekretoriumi ir užsienio reikalų ministru Kanatu Saudabajevu parėmė N.Nazarbajevo kaip Kazachstano vadovo ir ESBO pirmininko pastangas palaikant ir stiprinant taiką kaimynėje valstybėje bei visame Vidurinės Azijos regione. Savo ruožtu R.Otunbajeva padėkojo Kazachstanui ir asmeniškai jo prezidentui už nuoseklią paramą Kirgizijai nuo pat pirmųjų krizės dienų, pagalba buvo teikiama dvišaliu pagrindu ir ESBO rėmuose.

Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas taip pasakė apie kaimynę šalį ir jos problemas: "Egzistuoja populiari nuomonė, kad Kirgizija yra neturtinga šalis ir ji negali tapti klestinčia valstybe. Aš taip nemanau (...) Jos gelmėse gausu aukso, geležies, sidabro, vario ir kitų išteklių. Didžiulis kalnų upių energetinis potencialas. Didelės galimybės atsiveria turizmo srityje." Reikia tikėtis, kad dabartinė Kirgizijos valdžia tai suvokia ir sugebės tinkamai pasinaudoti po sėkmingai įvykusio referendumo gautu legitimumo rezervu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"