TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kazachstano „stebuklas“: laimėjimai ir prieštaravimai

2013 11 04 6:00
Atotrūkis tarp sostinės Asanos bei kitų didesnių miestų ir kaimo vietovių nuolatos didėja. centralasiaonline.com nuotraukos

Pastaraisiais metais dėmesio Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padaugėjo. Dėl kylančios ekonomikos Kazachstanas tapo viena sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių. Portalas www.geopolitika.lt aptaria šio reiškinio priežastis.

Susidomėjimas šalimi kyla ir dėl neabejotinai įspūdingos ekonominės veiklos, ir dėl pačios valstybės viešųjų ryšių kampanijos. Užsieniui Kazachstanas prisistato kaip unikalus pavyzdys ekonominės sėkmės, pasiektos „apsišvietusiu" autoritarizmu.

Ekonomikos plėtra

Faktiškai visi makroekonominiai duomenys lyg ir patvirtina mintį, jog Kazachstano ūkis pažengęs gana toli, lyginant ne tik su visa Centrine Azija, bet ir su dauguma posovietinių šalių. Kazachstane žemiau skurdo ribos gyvena tik 5,3 proc. žmonių, o Uzbekistane - antroje pagal ekonominę galią šalyje regione - 17 procentų. Ką jau kalbėti apie tokias neturtingas valstybes kaip Tadžikistanas ir Kirgizija, kur skurdžiai gyvenančiųjų procentas yra penkis ar šešis kartus didesnis nei Kazachstane.

Nors ekonominiai rodikliai tebėra toli nuo Baltijos šalių lygio, pasiekto per pastaruosius 20 metų, pagal augimo tempus Kazachstaną tikrai galima lyginti su Baltijos valstybėmis, jis akivaizdžiai lenkia Uzbekistaną, Tadžikistaną ir Kirgiziją.

"Apsišvietęs" autoritarizmas

Kazachstano vadovybė stengiasi viešinti savo pasiekimus ir pateikia juos kaip sėkmingą „apsišvietusio“ autoritarizmo receptą. Valstybei nuo 1991 metų vadovauja pirmasis ir vienintelis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Pasitelkus į pagalbą didžiąsias pasaulio viešųjų ryšių agentūras sukurtas šalies įvaizdis, dėl kurio Vakarų žiniasklaidos priemonėse apie Kazachstaną kalbama kaip apie ekonomiškai sėkmingą ir pasiturinčią, socialiai stabilią, religiškai pakančią ir atsakingą valstybę.

Tačiau specialioji žiniasklaida nuolat perspėja apie grėsmes, besislepiančias už vadinamojo Kazachstano stebuklo.

Nafta ir asmeniniai įgūdžiai

Ekonominį pakilimą Kazachstane daugiausia lėmė du veiksniai. Pirmasis - įspūdingas gamtos išteklių, ypač naftos, gavybos suklestėjimas. Kazachstanas užima dešimtą vietą pasaulyje pagal išžvalgytas naftos atsargas. Tai skatina ekonomiką, tačiau ir stiprina šalies priklausymą nuo kainų svyravimo, kad ir kokia būtų jos politinio elito veikla.

Antra, toks pakilimas nebūtų įmanomas be ekonomiškai nuovokaus N.Nazarbajevo vadovavimo ir tam tikro socialinio sutarimo Kazachstano politikoje: 20 metų nesilpstanti neribota N.Nazarbajevo galia priklauso ne tik nuo politinio elito paramos, bet ir nuo gana gero šalies gyventojų aprūpinimo prekėmis ir komunalinių paslaugų teikimo.

Šaliai nuo 1991 m. vadovauja pirmasis ir vienintelis prezidentas N.Nazarbajevas.

Valdžios perėmimo rizikos

Valdžios perėmimas labai reikšmingas Kazachstano modelio patvarumui. Neaišku, ar Nazarbajevo įpėdinis galės pasigirti tokiais pat ekonominiais sugebėjimais. Kyla klausimas, ar įpėdinis bus tiek pat linkęs (ir tiek pat stiprus) įtikinti elitą ir toliau skirti dalį naftos pajamų visuomenės gerovei palaikyti, o ne asmeniniams poreikiams. Taigi dėl Kazachstane vyraujančios neformalios politikos tikriausiai prasidės elito grupuočių kova, o ne institucinis valdžios perėmimo procesas.

Elito kova

Pasak George'o Washingtono universiteto profesoriaus Seano R.Robertso, Kazachijos elito atstovai laiko nemažus ekonominius išteklius "už šalies ribų" ir savo kovoje dėl valdžios perėmimo gali pasitelkti svarią finansinę paramą iš užsienio. Taigi siekdami aukštų politinių postų jie labiau linkę rizikuoti. Dėl Kazachstano autoritarinio režimo išstūmimas iš valdžios aplinkos gali reikšti visko praradimą. Tai gali dar labiau apsunkinti elito kovą dėl valdžios perėmimo.

Galima įrodinėti, jog didėjant Kazachstano integracijai į pasaulinę ekonomiką jo elito atstovai, kalbant ekonominiais terminais, deda ant svarstyklių tiek daug, kad būtų neprotinga viskuo rizikuoti ir visomis jėgomis kovoti dėl N.Nazarbajevo palikimo. Bet koks elito susitarimas dėl išteklių pasiskirstymo būtų daug tinkamesnis sprendimas. Kad ir kaip susiklostytų situacija, jau aišku, kad, nesant politinės alternatyvos ar visaverčio rinkimų proceso, N.Nazarbajevo valdžios perdavimas yra potencialiai destabilizuojantis veiksnys.

Politinės alternatyvos stoka

Dar vienas rizikos veiksnys yra organizuotos opozicijos nebuvimas: N.Nazarbajevo populiarumas ir represijos išstūmė opoziciją į tremtį, pavertė marginalais. Naujausias pavyzdys yra Bulato Abilovo, žymaus kazachų opozicijos lyderio, pasitraukimas iš politikos. Tikros opozicijos trūkumas atima iš šalies bet kokią pokyčių galimybę, jeigu dabartiniam politiniam elitui nepavyktų sklandžiai perimti valdžios.

Beje, reikia turėti omenyje, kad įtakingiausi Kazachstano opozicijos atstovai iš tikrųjų yra verslininkai, kurie buvo įpratę būti Nazarbajevo aplinkos dalimi, bet neteko jo palankumo arba perėjo į jam priešiškas pozicijas. Sunkiai tikėtina, kad tokie asmenys, jei jie kada nors gautų valdžią, galėtų užtikrinti realią alternatyvą politiniam N.Nazarbajevo stiliui ir autoritariniam požiūriui.

Pahlavio veiksnys

Paskutinius du karaliavimo dešimtmečius Irano šachas Mohammadas Reza Pahlavis buvo užsiėmęs klestinčios savo šalies įvaizdžio užsienyje propagavimu, bet nepakankamai dėmesio skyrė vidaus problemoms, kurios 1979 metais šalyje įplieskė islamo revoliuciją. Kazachstano įvaizdžio kūrimas primena patrauklų Irano pateikimą Vakarų žiniasklaidoje XX amžiaus septintame ir aštuntame dešimtmetyje.

Itin teigiamo įvaizdžio kūrimas gali lemti tai, kad Vakarų šalių vyriausybės, investuotojai ir paprasti žmonės nepakankamai investavimo riziką ir apskritai Kazachstano vidaus problemas. Dėl to mažiau tikėtina, kad investuotojai ar dalininkai parengs detalius alternatyvius planus, jeigu ekonominiu ar politiniu požiūriu reikalai pradėtų nesisekti.

Be to, represijos prieš vidaus žiniasklaidą (jos akivaizdžiai sustiprėjo 2011 metais) gali didinti atotrūkį tarp Kazachstano politinio elito ir šalies apskritai. Tai sumažintų vadovybės galimybes susigaudyti situacijoje ir suprasti gyventojų problemas, numatyti potencialius rizikos veiksnius bei galimą valstybės įsikišimą jiems pašalinti, kol dar įmanoma tuos veiksnius kontroliuoti.

Netolygi regionų raida

Iš esmės svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano sėkmę, yra vis didėjantis atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių, ypač vakarinėje dalyje. Nors šalies valdžia nenori su tuo sutikti, net jai 2011 metais teko pripažinti, kad „kaimo skurdo lygis yra didelis – triskart didesnis už skurdą miestuose“.

Šis akivaizdus atotrūkis yra seniai žinoma šalies problema, bet pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse ji retai minima. Apskritai ši problema yra daugiau ar mažiau būdinga visoms Centrinės Azijos valstybėms, kur politikai dažnai daugiau dėmesio skiria vieniems regionams, o kitus apleidžia. Tačiau Kazachstano paradoksas tas, kad skurdžiausiai gyvenama naftingose vakarinėse teritorijos, kurios sukuria didžiąją dalį šalies BVP.

Neišsipildę lūkesčiai

Socialinė įtampa Kazachstane pradėjo ryškėti 2011 metais, kai per kruviną susidorojimą su protestuotojais viename naftininkų mieste žuvo mažiausiai 14 žmonių. Šios tragedijos pamoka tokia: žmonės, kurie turėtų remti naftos varomą šalies ekonomiką, iš tikrųjų yra nelaimingiausi ir negauna jokios naudos iš to, kad jų regione apstu „juodojo aukso“.

Pažymėtina, kad panašumai tarp šių dienų Kazachstano ir praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio Irano yra stulbinami: abiem atvejais autoritariniai lyderiai, žadėdami greitą modernizaciją, tai sieja su makroekonomine sėkme, tačiau neskatina ekonomikos diversifikacijos ir valstybės pajamas iš naftos ir dujų prekybos paskirsto miestams.

Korupcija

Kaip ir visoje Centrinėje Azijoje, korupcija Kazachstane yra labai aiškios politinės logikos atspindys ir glaudžiai siejasi su režimo stabilumu. Galimybė užsiimti labai pelninga korupcine praktika be grėsmės būti suimtam yra vienas iš būdų, kaip autoritariniai lyderiai atsilygina artimiausiems bendražygiams už lojalumą. Kartu tai leidžia prezidentui kontroliuoti savo rėmėjus ir prireikus keisti įtakingų valstybės institucijų ar sričių administracijų vadovus remiantis „kova su korupcija“. Tie, kas nesupranta šio principo ir leidžia sau suabejoti N.Nazarbajevo pasirinkimu, atsiduria kalėjime arba tremtyje.

Gerai žinoma, kad N.Nazarbajevas ir jo rėmėjai mėgsta lyginti savo šalį su Singapūru - išskirtinai turtinga, ekonomiškai efektyvia ir socialiai darnia autoritarine valstybe. Tačiau jie pamiršta pridurti, kad korupcijos lygis ten yra vienas žemiausių pasaulyje (išskirtinis laimėjimas nedemokratinei šaliai), o Kazachstanas tuo pasigirti negali.

Galimos permainos

Visi išvardyti veiksniai jokiu būdu nereiškia, kad Kazachstanas greitai žlugs ar kad investuotojai turėtų tuoj pat iš jo sprukti. Priešingai, jokia kita Centrinės Azijos valstybė negali pasigirti tokia makroekonomine sėkme, ir net didžiausią nerimą keliantys socialinės įtampos požymiai Kazachstane atrodo ne tokie grėsmingi kaip kitose regiono šalyse.

Kadangi demokratiniai Kazachstano pokyčiai yra mažai tikėtini, šalies vadovybė gali pabandyti sukurti hibridinius atskaitomybės mechanizmus, kurie leistų jai toliau kontroliuoti valstybę ir kartu suteiktų paprastiems žmonėms galimybę reikšti savo nuomonę laisvesnėje žiniasklaidoje. Tačiau, svarbiausia, N.Nazarbajevas ir jo įpėdinis turi rasti kitą būdą, kaip išsaugoti savo pagrindinių rėmėjų lojalumą, ir atsisakyti žalingo korupcinio atlyginimo mechanizmo.

Kazachstano valdžia šiandien turi unikalią galimybę imtis reformų, nes ekonominis augimas gana didelis, o socialinis nepasitenkinimas – palyginti mažas. Be to, neabejotinas populiarumas leidžia N.Nazarbajevui suteikti šalies gyventojams daugiau politinių laisvių. Jo įpėdinis gali tokio šanso ir neturėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"