TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Keisčiausi darbo įstatymai

2014 06 14 6:00
Po darbo valandų dauguma vokiečių gali būti tikri, kad nesulauks vadovo el. laiško su prašymu iki rytojaus ryto atlikti kokią nors užduotį. bbc.com nuotrauka

Pastaraisiais metais pasaulyje įsigaliojo keli teisės aktai, neįprastai reguliuojantys su darbo veikla susijusius santykius. Kai kurių šalių piliečiai įpareigoti nepersidirbti ir po darbo valandų nebetikrinti elektroninio pašto. Kitur nustatytos specialios normos, kiek centimetrų gali siekti darbuotojo liemens apimtis.

Tvarkyti kambarius ir rūpintis vaikais – ne ką lengvesnis darbas, nei kokiame nors biure visą dieną barškinti kompiuterio klaviatūrą. Ispanai nusprendė, kad nesąžininga, kai namų ruoša dažniausiai prislegia vien moters pečius. Balandžio mėnesį šalies parlamentui buvo pateiktas svarstyti įstatymo projektas, pagal kurį vaikai būtų teisiškai įpareigoti prisidėti prie buities darbų.

Teisės akto projektas vis dar svarstomas, tačiau tikėtina, kad gali virsti įstatymu. Šiaip ar taip, Ispanijos vyrams jau dabar privalu rūpintis namais ir padėti žmonoms prižiūrėti atžalas.

Minėtame projekte išvardytos vaikų pareigos šeimoje. Jeigu naujasis teisės aktas būtų priimtas, jis įpareigotų vaikus dalyvauti šeimos gyvenime, gerbti tėvus, brolius ir seseris. Projekte taip pat rašoma, kad atžalos turėtų prisiimti dalį atsakomybės už namų ruošą. Pabrėžiama, jog darbus mažiesiems tėvai turėtų skirstyti atsižvelgdami į jų amžių, o ne į lytį. Tiesa, vaikams, neatliekantiems savo pareigų, projekte jokių bausmių nenumatyta.

Vedę ispanai padėti žmonoms kuopti namus valstybės yra įpareigoti 2005 metais. Nuo tada kiekviena pora, įtvirtindama savo partnerystę civilinės santuokos sutartimi, pasirašo specialų priedą. Jame nurodyta, kad vyrai privalo prisidėti prie namų ruošos, vaikų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūros.

Po darbo ragina nedirbti

Vokiečiai visada garsėjo kaip daug ir sunkiai dirbanti tauta. Tačiau pastaruoju metu šalyje vis garsiau ir dažniau girdėti kalbant, kad darbuotojai gali ir turi daugiau ilsėtis.

Kovo pabaigoje Vokietijos darbo ministerija uždraudė įmonių vadovams susisiekti su pavaldiniais po darbo valandų, nebent nutinka kas nors tikrai svarbaus ir nenumatyto. Taip bandoma apsaugoti darbuotojus nuo persitempimo ir darbo keliamo streso.

Šis sumanymas vyriausybei kilo, kai panašių sėkmingų iniciatyvų ėmėsi didžiosios šalies bendrovės, pavyzdžiui, automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“. 2011 metais kompanijos vadovai paprasčiausiai išjungdavo įmonės elektroninio pašto paslaugą darbuotojų mobiliuosiuose „BlackBerry“ telefonuose.

Prancūzai pasaulyje turi kiek kitokią reputaciją nei vokiečiai. Stereotipiškai jie laikomi gana atsipūtusiais ir mėgautis gyvenimu net darbo vietoje mokančiais žmonėmis. Kai kurie tokia tautos savybe žavisi, kiti ją smerkia. Neseniai pasaulį apskriejo žinia apie naują Prancūzijoje priimtą teisės aktą, neva draudžiantį po 18 val. siųsti ir skaityti su darbu susijusius elektroninius laiškus. Atrodytų, įstatymas turėtų tik patvirtinti, kad atsipalaidavusių, o kartais net tingių prancūzų įvaizdis atitinka realybę. Tačiau ši taisyklė taikoma tik tiems, kurių darbo valandos nėra teisiškai reglamentuotos.

Matuoja liemens apimtį

Japonijos valdžia, susirūpinusi vis labiau senstančios šalies visuomenės sveikata, 2008 metais priėmė įstatymą, kuriuo nustatoma liemens apimties norma visiems 40-75 metų darbuotojams (vyrams - 85 cm, moterims - 90 cm). Dirbančių japonų juosmuo matuojamas kasmet, kai jiems atliekama medicininė apžiūra. Tada vertinami ir kiti neigiamų pasekmių sveikatai galintys turėti veiksniai, pavyzdžiui, kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje.

Darbuotojams, kurių juosmuo platesnis nei nustatyta, teikiamos privalomos konsultacijos, kaip numesti svorio. Kai kurių kompanijos savo pavaldiniams dovanoja nemokamą narystę sporto klube. Japonijoje už darbuotojų sveikatą ir fizinę būklę teisiškai atsakingi darbdaviai. Įmonių vadovų buvo reikalaujama, kad šie iki 2012 metų 10 proc. sumažintų pavaldinių, kurių sveikatai kyla pavojus dėl antsvorio, skaičių. Darbdaviai, neįstengę to padaryti, turėjo daugiau nei kiti sumokėti į pagyvenusių žmonių sveikatos apsaugos fondą. Iki 2015-ųjų vadovai įpareigoti įrodyti, kad šį skaičių sumažino 25 proc., kitaip vėl privalės mokėti priemoką.

Japonijoje, kaip ir daug kur kitur, taip pat veikia labai griežtos nerašytos darbo etikos taisyklės, todėl čia negalima legaliai atleisti žmogaus dėl antsvorio. Ir nors tai būtų paprasčiausias būdas pasiekti reikalaujamą normą, darbdaviai mieliau padeda darbuotojams įvairiomis lieknėjimo programomis.

Mokamos atostogos – privilegija

Bandymas reguliuoti žmonių liemens apimtį galbūt atrodo pernelyg griežtas, tačiau taisyklių trūkumas irgi gali sukelti nemalonumų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose darbdaviai teisiškai neprivalo suteikti darbuotojams atostogų, pietų pertraukos ar mokėti už dienas, kai šie neatvyksta į darbą dėl ligos.

Mokamos atostogos Jungtinėse Valstijose, skirtingai nei daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, yra tik malonus priedas. Biuruose dirbantys žmonės dažniausiai gali džiaugtis šia privilegija, tačiau kiti paprastai atostogauja tik iš savo santaupų arba apskritai dirba be jokių ilgesnių pertraukų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"