TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Keisti, bet labai reikalingi darbai

2014 09 27 6:00
Bolivijoje tvarką pėsčiųjų perėjose prižiūri zebrais persirengę jaunuoliai. oneillinstituteblog.org nuotrauka

Skirtinga šalių geografija, papročiai, gyventojų įpročiai ar valdžios institucijų taikomos taisyklės veikia ir darbo rinkas. Pavyzdžiui, vienur automobilių vairuotojai samdosi keleivius, kuriuos galėtų pavėžėti iki tam tikros vietos, o kitur žmonės užsidirba vežiodami biurų darbuotojams šiltus pietus iš jų namų.

Kai kurie neįprasti būdai užsidirbti būdingi tik tam tikrai šaliai arba regionui. Vienas pagrindinių ekonomikos dėsnių skelbia: jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Taigi, kad ir kokie keisti šie darbai būtų, įvairių kraštų gyventojai sunkiai išsiverstų be juos atliekančių žmonių.

Saugus eismas

Kai kuriuose žemės kampeliuose itin originaliai užtikrinamas eismo dalyvių saugumas.

Bolivijoje pėsčiųjų perėjas žymi balti dryžiai, kaip ir daug kur pasaulyje. Tačiau šalies gyventojams tokio žymėjimo, matyt, nepakanka. Kai kur jų eismą dar kontroliuoja ir zebrų kostiumais persirengę žmonės. Jeigu pėstiesiems einant per gatvę į jiems skirtą ruožą įvažiuoja automobilis, šie "zebrai" surengia tikrą pramogą aplinkiniams. Jie ima šaukti, užlipa ant automobilio, o kartais net patampo vairuotoją už ausų. Paprastai tuo užsiima jaunimas, stokojantis pinigų studijoms.

Atokiose Vietnamo kaimo vietovėse, kur teka itin sraunios ir dažnai patvinstančios upės, vaikams sudėtinga nusigauti į kitame krante esančią mokyklą. Todėl čia tėvai moka stipruoliais vadinamiems vyrams, kad šie jų atžalas saugiai ir sausai perkeltų iš vieno kranto į kitą. Mokiniai įlipa į plastikinius maišus ir stipruoliai juos perplukdo į kitą upės pusę.

Apeiti taisykles

Mažai kas mėgsta įstrigti transporto spūstyse ar valandų valandas laukti eilėse. Nieko keista, kad žmonės visaip stengiasi šį laiką sutrumpinti.

Pavyzdžiui, Teherano valdžios institucijos, siekdamos sumažinti automobilių spūstis miesto centre ir oro taršą, įvedė tam tikrus apribojimus. Lengvosiomis mašinomis, kurių numeriai baigiasi nelyginiu skaičiumi, čia leidžiama važinėti kas antrą dieną. Kitomis dienomis juos pakeičia automobiliai, kurių numeriai baigiasi lyginiais skaičiais. Tačiau Teherane pamažu ėmė atsirasti profesionalių automobilių numerių blokuotojų. Jie važiuoja paskui mašinas ir taip stengiasi užstoti skaičius, kad jų neužfiksuotų specialios kameros.

Dar įdomesnė sistema veikia Kinijoje, kurios gatvės garsėja didžiulėmis transporto spūstimis. Čia neretas vairuotojas moka už tai, kad du žmonės motociklu privažiuotų prie jo mašinos, tuomet vienas perimtų automobilio vairą, o kitas pristatytų jį ten, kur reikia.

Indonezijos sostinėje Džakartoje galioja reikalavimas, kad nustatytose vietose tam tikru laiku vienu automobiliu važiuotų ne mažiau nei trys asmenys (įskaitant vairuotoją). Dėl to šiame mieste matyti gana daug žmonių, kurie paprasčiausiai vaikštinėja gatvėmis ir dairosi, kam gali, žinoma, už užmokestį, prireikti dar vieno keleivio.

Rizikinga teritorija

Atšiaurios ar pavojingos šalies geografinės sąlygos itin įkvepia gyventojų kūrybiškumą.

Atokiuose Nepalo kaimuose vis dar gyvas tradicinis medaus rinkimo nuo stačių uolų amatas. Įgudę vietiniai čia renka korius nuo 300 m aukščio uolų naudodamiesi tik bambukinėmis kopėčiomis ir virvėmis, supintomis iš kanapių pluošto. Kartais stebėti tokio reginio susirenka visas miestelis.

Plačios Australijos lygumos įkvėpė pastorių Johną Flynną įkurti karališkąsias skraidančių gydytojų paslaugas. Ši šalis tokia didžiulė, o gyventojų tankumas toks mažas, kad kai kuriems žmonėms pasiekti gyvenvietę, bent šiek tiek panašią į miestą, prireikia daugiau kaip paros. Dėl tokių žmonių 1928 metais dvasininkas J. Flynnas ir įkūrė Australijos skaidančių medikų pajėgas. Jos ir šiandien sraigtasparniais keliauja gydyti ligonių.

Lauknešėlių išvežiotojai

Šiltas naminis maistas nuramina skrandį, o dažnai - ir mintis. Štai, pavyzdžiui, Indijos biurų darbuotojai labiau vertina namie gamintą maistą, nei kavinėse ar restoranuose siūlomus dienos pietus. Taigi čia atsirado žmonių, kurie už tam tikrą mokestį mielai nuvažiuoja į darbuotojo ar studento namus, paima ką tik mamos arba žmonos paruoštą lauknešėlį ir dar karštus pietus pristato į biurą ar aukštąją mokyklą. Vėliau tuščius indus grąžina namo. Šie pasiuntinukai dažniausiai važinėja dviračiais arba traukiniais.

Vien Mumbajuje 40 kv. km plote dirba maždaug 5 tūkst. tokių darbininkų. Jie kasdien pasirūpina, kad alkį numalšintų mažiausiai 400 tūkst. indų.

Kai verkti nedera dėl statuso

Indijos Radžastano valstijoje per vyriškos giminės nario laidotuves įprasta samdyti profesionalias raudotojas. Jos viešai išreiškia sielvartą tų šeimos narių, kuriems socialinis statusas neleidžia atvirai rodyti emocijų. Raudotojos garsiai verkia ir kitaip gedi velionio. Paveikti tokio vaizdo dažnai pravirksta ir patys artimieji, ir kiti į ceremoniją susirinkę žmonės.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"