TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Keletas įdomių faktų apie Nobelio premiją

2016 10 07 18:28
Užsienio spaudos nuotraukos

Žodžiai nesilieja laisvai. Per apdovanojimų ceremoniją atsiimdami prizą Nobelio premijos laureatai negali per daug improvizuoti ir sakyti iš anksto nepasiruoštos kalbos. Kaip pasakoja laureatai, jie privalo savo kalbos tekstą pateikti Nobelio fondui bent prieš 24 valandas, kad būtų laiko jį išversti į švedų kalbą.

Premijos kaliniams

Tris kartus Nobelio premija – visus kartus taikos – buvo paskirta įkalintiems asmenims. 1935 metais vokiečių pacifistui ir žurnalistui Carlui von Ossietzky, 1991 metais – Birmos politikei Aung San Suu Kyi ir 2010 kinų žmogaus teisių aktyvistui Liu Xiaobo.

Kokia medalio vertė?

Per visą istoriją tik du Nobelio medaliai buvo parduoti laureatams dar gyviems esant. 2015 metais Nobelio fizikos premijos laureatas Leonas Ledermanas, kuris prizu buvo apdovanotas 1988 metais už miuono neutrino atradimą, pardavė savo medalį už 765 tūkst. JAV dolerių. Tokio žingsnio jis ėmėsi, nes jam trūko pinigų apmokėti medicinos išlaidas.

2014 metais amerikiečių biologas James Watsonas pardavė savo medalį už 4,7 mln. JAV dolerių. J. Watsonas Nobelio premiją pelnė 1962 metais už devyneriais metais anksčiau padarytą atradimą, kad organizmų genetinė informaciją koduojančios DNR struktūra yra dvigubos spiralės pavidalo. Šis atradimas laikomas vienu iš svarbiausių XX amžiaus mokslo pasiekimų.

Medalį nusipirko rusų milijardierius Ališeras Usmanovas, kuris vėliau medalį grąžino laureatui. „Man labai svarbu, kad už medalį sumokėti pinigai atitektų mokslinių tyrimų finansavimui, o pats medalis liktų pas žmogų, kuris yra jo vertas“, – savo sprendimą komentavo A. Usmanovas.

Šioje žemėje vietos senukams atsiranda

Iki šių metų, vidutinis Nobelio premijos laureatų amžius buvo 59 metai. 2007 metais Nobelio premija buvo įteikta seniausiam jos laureatui – 90 metų JAV ekonomistui Leonidui Hurwiczui už „optimalių mechanizmų teorijos pagrindus“. Kartu su juo buvo apdovanoti teorijos bendraautoriai ekonomistai Erikas Maskinas ir Rogeris Myersonas.

Jauniausia premijos laureatė yra Malala Yousafzai. 2014 metais ji laimėjo Nobelio taikos premiją, kai jai tebuvo 17 metų.

Be pinigų

Adolfo Hitlerio valdymo metu net trys vokiečių Nobelio premijos laureatai buvo priversti atsisakyti apdovanojimo: 1938 metų Nobelio chemijos premijos laureatas Richardas Kuhnas, 1939 metų chemijos premijos laureatas Adolfas Butenandtas ir tais pačiais metais Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje pelnęs Gerhardas Domagkas. Kiek vėliau visi mokslininkai nuvyko atsiimti diplomo ir medalių, tačiau piniginių prizo jau nebegavo.

Adolfas Hitleris nemėgo Nobelio premijos teikėjų nuo 1935 metų, kai Nobelio taikos premija buvo paskirta C. von Ossietzky už jo atskleistą informaciją, kad Vokietija ir vėl ginkluojasi, šitaip pažeisdama Versalio taikos sutartį. Nuo tada vokiečiams buvo griežtai draudžiama atsiimti Nobelio premiją.

Sunki pradžia

1895 metais švedų chemikas Alfredas Nobelis parašė testamentą, kuriuo didžiąją dalį savo turto paskyrė įsteigti Nobelio premiją po jo mirties. Toks sprendimas buvo vertinamas kontroversiškai. Jo šeima užginčijo testamentą, o jo parinktas premijų teikimo komitetas atsisakė vykdyti jo valią. Pirmosios Nobelio premijos buvo išdalintos 1901 metais.

Antrą sykį klaidos nepakartojo

Kai 1956 metais JAV fizikas Johnas Bardeenas kartu su kolegomis laimėjo Nobelio fizikos premiją už tranzistoriaus sukūrimą, jis nusprendė į ceremoniją nepasiimti šeimos. Jo sūnus pasakojo, kad J. Bardeenas norėjo, kad visi trys vaikai liktų namie ir ruoštųsi egzaminams. Švedijos karalius pastebėjo, kad mokslininkas atvyko be šeimos ir jam dėl to papriekaištavo. Laureatas pažadėjo, kad „kitą kartą“ būtinai atsiveš visą šeimą. Ir iš tiesų, kai 1972 metais J. Bardeenas laimėjo antrą Nobelį – tapdamas trečiu du kartus šią premiją gavusiu asmeniu istorijoje – jis karaliui duotą pažadą ištesėjo.

Nobelio premija po kelis sykius yra įteikta 4 asmenims ir dviems organizacijoms. Be J. Bardeeno, 2 kartus ją yra gavę mokslininkai Marie Curie, Linusas Paulingas ir Frederickas Sangeris. Nobelio taikos premija tris kartus yra įteikta Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui, ir du kartus – Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai.

Mirties laikas

Mahatma Gandhi buvo nominuotas Nobelio taikos premijai net 5 kartus (1937, 1938, 1939, 1947 ir 1948 metais), tačiau niekada nesulaukė šios garbės. Kai jis buvo nužudytas 1948 metais, Nobelio komitetas nusprendė tais metais niekam neteikti apdovanojimo šioje srityje, nes „nėra jokių tinkamų gyvų kandidatų“.

Tačiau oficialiai sprendimas neteikti premijų po asmens mirties buvo priimtas tik praeito amžiaus 8-e dešimtmetyje. (Prieš tai ji du kartus buvo įteikta mirusiems asmenims.) Vis dėlto 2011 metais Nobelio medicinos premija buvo paskirta kanadienčiui ląstelių biologijos specialistui Ralphui Steinmanui, kuris mirė trys dienos iki laureatų paskelbimo be Nobelio komiteto žinios. Paaiškėjus šiai informacijai, Nobelio fondas visgi nusprendė premijos neatšaukti.

Mokslininkų įvertinimas užtrunka

Penktadienį Nobelio taikos premija buvo įteika Kolumbijos prezidentui Juanui Manueliui Santosui už pastangas nutraukti jau pusę šimtmečio jo šalį krečiantį konfliktą su marksistų sukilėlių grupuote FARC. Taikos susitarimą ptrezidentas su sukilėliais pasirašė rugsėjo 26 dieną, o spalio 2 dieną er referendumą jį atmetė Kolumbijos tauta.

Dėl referendumo rezultatų, Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas yra stebinantis. Galbūt tai yra bandymas išgelbėti žlungantį taikos procesą. Žvelgiant į Nobelio taikos laureatų sąrašą, aišku tik viena – premija dažniausiai įteikiama už kelerių pastarųjų metų žygdarbius. Premijos laureatams šioje srityje nereikia labai ilgai laukti įvertinimo.

Tačiau visai kita situacija yra su mokslininkais. Vidutinis laikotarpis tarp Nobelio verto atradimo ir premijos įteikimo yra apie 20–30 metų. Kartais tenka laukti ir dar ilgiau. 1966 metais JAV virusologui Francisui Peytonui Rousui buvo įteikta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už atradimą, kuris paremtas dar 2-e praeito amžiaus dešimtmetyje darytais tyrimais.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"