TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Keltų tigrą purto emigracija

2010 07 31 0:00
Airiai ryžtasi palikti finansinės krizės prispaustą tėvynę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuviams Airija atrodė svajonių kraštas. Tačiau šiandien žinios iš trečios pagal dydį Europos salos nebedžiugina. Emigracijos srautai iš kažkada Keltų tigru vadinto krašto yra dvigubai didesni nei iš Lietuvos.

Europos Komisijos duomenimis, emigracija iš Airijos yra didžiausia Europoje. Pernai gimtinę paliko 40 tūkst. airių. Tai beveik dvigubai daugiau žmonių nei iš Lietuvos, kuri pagal emigracijos srautus atsidūrė antroje vietoje. Kas mėnesį iš šalies išvyksta 5 tūkst. vyrų ir moterų.

Specialistų manymu, bėglių skaičius mažėti neketina - ekonominiu stabuklu laikytos šalies dar laukia ilgi kapstymosi iš finansinės krizės metai. Jei valstybė nepradės kurti darbo vietų, 4,5 mln. gyventojų turinčią šalį iki 2015 metų gali palikti iš viso 200 tūkst. žmonių. 2009-aisiais iš tūkstančio gyventojų emigravo devyni, nors dar 2000 metais čia plūdo imigrantai (tūkstančiui gyventojų teko 8,4 imigranto). Pernai Lietuvoje tūkstančiui gyventojui teko 4,6 emigranto.

Masinė emigracija airiams jau pažįstama. Dabartiniai srautai primena XIX amžių, kai daugelis Atlanto vandenyno ir Airijos jūros skalaujamą salą paliko dėl siaučiančio bado. Beveik po šimtmečio, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, emigracija vėl išaugo. Šį kartą į Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę bėgo jaunimas, ieškantis geresnio gyvenimo perspektyvų. Juodą laikotarpį airiai prisimena su liūdesiu ir gėda, kad jų šalis negalėjo užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų. Atrodė, kad staigus ekonomikos pakilimas emigraciją nuskandino į istorijos užmarštį, tačiau atėjus sunkiems laikams airiai vėl kraunasi lagaminus.

Tiesa, spėjama, kad pirmiausia šalį palieka be darbo likę imigrantai, per pastarąjį dešimtmetį į Airiją atvykę iš žemyninės Europos dalies. "Atsižvelgiant į darbo rinkos mobilumą didžiausią dalį emigracijos srauto turėtų sudaryti žmonės, kurie čia atvyko dirbti, o dabar darbo neteko. Šią prielaidą patvirtina ir kas ketvirtį atliekama nacionalinė namų ūkių apklausa", - vilties mėgina įžiebti ekonomistas Thomas Conefrey'us.

Tačiau bėga ir airiai, ypač jauni vyrai. Beveik kas dešimtas iš jų neturi darbo, o įsitvirtinti esant sunkioms ekonominėms sąlygoms galimybių nemato. Ypač daug bedarbių yra statybų sektoriuje, kuris užgriuvus krizei beveik sustojo.

Be abejonės, Airija nenuskurdo, tik grįžo į 2000-ųjų lygį. Tačiau jos skolos išlieka didžiulės, o vyriausybės padidinti mokesčiai skaudžiai smogė gyventojams. Ir valdžia žada nesustoti, tik dar stipriau veržtis diržus. Tuo metu nekilnojamojo turto kainos krito, didėjo skolos, daugėjo nemokių gyventojų ir bankrutuojančių įmonių. "Praėjus 90 metų po mūsų valstybės įkūrimo Airijos gyventojai galėtų tikėtis normalaus gyvenimo ir darbo savo šalyje. Visa kaltė tenka "Fianna Fail", kurie 1997 metais perėmę klestinčią valstybę nutempė ją iki dabartinės katastrofiškos padėties", - sakė opozicinės Darbo partijos narys Willie'is Penrose'as. Neapykantos debesys tvenkiasi ne tik virš valdančiosios partijos "Fianna Fail", bet ir virš bankininkų, verslininkų galvų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"